Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis pabrėžė, kad tokios knygos, kaip J.Kazicko „Vilties kelias“, padės vokiečiams geriau suprasti lietuvius, supažindins su Lietuvos istorija, papasakota ne sausų faktų, o žmogaus likimą atskleidžiančių asmeninių išgyvenimų kalba.
Iš tiesų į knygos pristatymo vakarą atvykę vokiečiai prisipažino, kad J.Kazicko prisiminimai atverčia jiems beveik nežinomus abi tautas siejančius istorijos puslapius. Mat dauguma vokiečių nedaug girdėję apie tai, kokiomis aplinkybėmis lietuviai atsidūrė vadinamosiose „dipukų“ (perkeltųjų asmenų) stovyklose Vokietijoje, kuriose pokario metais slėpėsi nuo sovietų represijų, kaip jie gyveno šioje šalyje.
Vertėja dr. Erdmute Lapp papasakojo, kad ją labai sujaudino Kazickų prisiminimai apie jų šeimos pasitraukimą iš Lietuvos 1944-ųjų vasarą, kelionę su vos pusantrų metų dukra Jūrate ant rankų tolyn į Vakarus smarkiai bombarduojamos Vokietijos keliais, išsigelbėjimą iš sovietų kariuomenės jau apsupto Vroclavo (tuomečio Breslau) įsispraudus į paskutinį ešaloną. Tai ir paskatino ją imtis šios knygos vertimo.
Į vokiečių kalbą „Vilties kelias“ išverstas iš angliškojo knygos leidinio „The Odyssey of Hope“.
Vokiškame leidinyje kiek sutrumpintas tik J.Kazicko pasakojimas apie Lietuvos politines realijas jau atkūrus nepriklausomybę.
Leidėja Elisabeth Simon mano, kad vokiečius J.Kazicko prisiminimai sudomins jau vien pasakojimu apie pavojų kupiną jo šeimos pasitraukimą iš tėvynės, sunkų gyvenimą Vokietijoje paskutiniais Antrojo pasaulinio karo mėnesiais, vėliau -- perkeltųjų asmenų („dipukų“) stovyklose.
Intriguoti šios šalies skaitytojus turėtų ir knygos skyriai apie J.Kazicko verslą Vokietijoje, pažintis su iškiliais vokiečių verslininkais. Daug naujo jie sužinos ir apie Lietuvos kelią į nepriklausomybę. Svarbiausia, pasak vertėjos, kad šie prisiminimai prisideda tiesiant dvasinį tiltą tarp vokiečių ir lietuvių.
