Puikūs lietuvių literatūros vertinimai
Anot Literatūros vertimų skatinimo programą Lietuvos kultūros institute koordinuojančios projektų vadovės Kotrynos Pranckūnaitės, „...neseniai mus ne tik pasiekė makedonų kalba išleista Andriaus Tapino „Vilko valanda“, bet ir estiškai prabilusi Alvydo Šlepiko knyga „Mano vardas – Marytė“. Sulaukiame vis naujų susižavėjimo kupinų atsiliepimų apie Ričardo Gavelio „Vilniaus pokerį“ ir jo vertimą – Prancūzijoje ši knyga jau pelnė per 25 recenzijas, apie ją kalbėta radijuje, diskutuota televizijos studijoje, prancūzų knygynuose knyga žymima skaitytojų lipdukais „Kodėl taip ilgai nieko nežinojome apie šį išskirtinį autorių?“.
Vokietijoje, Leipcigo knygų mugėje, šiemet pristatyta D.Staponkutės „Iš dviejų renkuosi trečią. Mano mažoji odisėja“ taip pat sulaukė teigiamų įvertinimų. „Aš sužavėta! Tema – itin europietiška ir man be galo patinka kalba bei stilius – jis poetiškas, malonu skaityti. Taip pat mane palietė melancholiškumas. Knyga verčia mane galvoti apie Europą, kaip arti ar toli savo mintyse mes esame, apie tėvynės reikšmę žmonėms ir man pačiai“, – kalbėjo vokiečių rašytoja Maren Schönfeld.
O leidyklos „Antolog“, anksčiau makedonų kalba išleidusios R.Gavelio „Vilniaus pokerį“ ir Grigorijaus Kanovičiaus knygą „Ožiukas už porą skatikų“, makedonams pristatyta A.Tapino „Vilko valanda“ savaitiniame elektroniniame kultūros žurnale “Репер“ paskelbta mėnesio knyga.
Prancūzai pakerėti R.Gavelio
Prancūzijos leidėjas „Monsieur Toussaint Louverture“ R.Gavelio „Vilniaus pokerį“ pristato kaip „galiausiai išverstą šiuolaikinės lietuvių literatūros šedevrą“. Anot LKI Programų ir projektų skyriaus vadovės Rūtos Statulevičiūtės-Kaučikienės, „atrodytų, kad tai – drąsus reklaminis teiginys, tačiau išdidų leidėjo džiugesį atkartoja Prancūzijos literatūros apžvalgininkai ir tinklaraštininkai. Jie ne tik nešykšti skambių epitetų „fantastiškas“, „tobulas“, „fantasmagoriškas“, „košmariškas“, „genialus“, bet ir drąsiai lygina R.Gavelį su Kafka, Seline‘u, Joyce‘u, Faulkneriu, Selbiu, Bukowskiu, Orwellu, Krasnahorkai ir kitais pasaulyje pripažintais rašytojais, o „Vilniaus pokerį“ gretina su jau gerai žinomais kūriniais: „Kelione į nakties pakraštį“, „Pilimi“, „Užrašais ir pogrindžio“.
R.Statulevičiūtė-Kaučikienė pridūrė, kad malonu skaityti pagyrimus visai leidybos komandai, o ypač – vertėjai Margaritai Le Borgne, viršelio autorei Zeinai Abirached ir leidyklai „Monsieur Toussaint Louverture“, kuri skatinama prancūzakalbiams skaitytojams pristatyti ir „Vilniaus džiazą“.
Vertėjai iš viso pasaulio rinksis Kėdainiuose
A.Šlepiko „Mano vardas – Marytė“ estiškai prabilo dėl prieš kelerius metus Druskininkuose Lietuvos kultūros instituto surengto vertėjų seminaro. Jame dalyvavęs A.Šlepikas, jo skaitytos knygos ištraukos sužavėjo būsimąją knygos vertėją į estų kalbą Tiiną Kattel. O šiuo metu Vilniuje dirbanti vertėja į suomių kalbą R.Tuoresmäki teigė, kad jai buvo labai naudingas prieš dvejus metus Druskininkuose vykęs literatūros vertėjų seminaras: „Nors ir universitete skaitėme lietuvių literatūrą, turėjome kūrinių sąrašus, labai reikalingi seminarai, į kuriuos atvažiuoja rašytojai ir patys papasakoja apie savo kūrinį ar dėstytoja papasakoja apie pastarųjų metų lietuvių literatūros tendencijas.“
Šių metų rugsėjo 30 – spalio 3 d. institutas vėl rengia tokį seminarą, šįkart – Kėdainiuose. Vertėjams bus pasiūlyta intensyvi trijų dienų edukacinė-kultūrinė programa. „Į Kėdainius pakviesime 20-25 vertėjus, – pasakojo instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė. – Jau baigėme norinčių dalyvauti registraciją ir turime 41 paraišką iš 25 šalių. Manau, kad tokie susitikimai labai svarbūs, ir smagu girdėti, kai vertėjai patvirtina šį reikalingumą.“
