Prie savo literatūrinio testamento 87 metų G.Grassas dirbo iki paskutinės dienos ir tikėjosi pats pristatyti savo knygą. Tačiau šių metų balandžio 13-ąją rašytojas mirė, spėjęs likus trims dienoms iki mirties padaryti paskutines kūrinio galutinės versijos pataisas. Praėjusią savaitę Getingene, neseniai atidarytame G.Graso archyve, dalyvaujant rašytojo našlei Utei Grass, pristatyta knyga, kuri rugpjūčio 28-ąją pasirodė knygynuose.
Be poezijos ir prozos, knygoje spausdinami G.Grasso grafikos darbai. Pasak ilgamečio G.Grasso kūrinių leidėjo Gerhardo Steidlo, ši knyga – tai jaudinama atsisveikinimo dovana. Rašytojui vėl pavyko sukurti kai ką didinga.
Rašytojas, 1927 metais gimęs dabar Lenkijai priklausančiame Gdanske, knygą pavadino savo gimtosios Žemutinės Prūsijos tarme. Į literatūrinę vokiečių kalbą pavadinimas verčiamas „Von der Endlichkeit“ (pažodiui išvertus į lietuvių kalbą – „Apie netvarumą/ baigtinumą/ laikinumą“.)
Kaip sakė G.Steidlas, knyga tapo savotišku literatūriniu eksperimentu, nes rašytojas nesilaiko jokios griežtos formos, prozos pasažus kaitalioja su eilėraščiais ir viską iliustruoja savo piešiniais. „Kai kas G.Grasą laikė amžinai nepatenkintu niurgzliu, kuris stengiasi visiems primesti savo nuomonę. Bet jis turėjo subtilų humoro jausmą, puikiai išryškėjantį ir šiuose tekstuose“, – pabrėžė G.Grasso leidėjas.
Knygoje G.Grasas pasakoja apie savo gyvenimą, neišvengiamą senėjimą ir su tuo susijusius išgyvenimus bei apmąstymus apie mirtį. Tačiau G.Grasas nebūtų savimi, jei apsieitų be politikos – knygoje jis kritikuoja ir kanclerės Angelos Merkel politiką, ir Graikijos reformas. Kaip pabrėžė leidėjas, ši knyga – paskutinis grožinis G.Grasso palikimas, tačiau artimiausiais metais dar bus išleisti jo dienoraščiai ir laiškai.
G.Grassas išpopuliarėjo po debiutinio romano „Skardinis būgnelis“, išleisto praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigoje. 1999 metais jam skirta Nobelio literatūros premija. Bet rašytojas buvo žinomas ne tik dėl literatūrinės veiklos, bet ir dėl aktyvios politinės pozicijos – jis daug metų rėmė socialdemokratų partiją ir dažnai pasisakydavo vienais ar kitais klausimais. 2012 metais skandalą sukėlė G.Grasso eilėraštis „Tai turi būti pasakyta“, kuriame jis sukritikavo Izraelio branduolinę programą ir pareiškė, kad dėl savo nusistatymo Irano atžvilgiu Izraelis kelia grėsmę „ir taip trapiai pasaulio taikai“. Rašytojas tuoj pat buvo paskelbtas antisemitu, be kita ko, priminta ir jo tarnyba SS daliniuose per Antrąjį pasaulinį karą.
Parengė Milda Augulytė