Barselonoje gyvenantis 43 metų M.Enard'as, arabų ir persų
kalbų žinovas, sukūrė poetišką pagiriamąjį žodį ilgai Rytų
ir Vakarų kultūros ryšių istorijai savo knygoje „Kompasas“
(„Boussole“), kurią kritikai pripažino šio apdovanojimo labiausiai
nusipelniusiu kūriniu.
Septyni iš 16 kritikų, kuriuos apklausė pagrindiniai
Prancūzijos literatūros savaitraščiai, sakė, kad M.Enard'as
labiausiai nusipelnė šio apdovanojimo.
Akademikas rašytojas, gyvenęs Teherane, Berlyne ir Beirute, kur
parašė 2008 metais išleistą romaną „Zona“ („Zone“), žymėjusį
jo kūrybos proveržį, sakė žurnalistams esantis „nepaprastai
laimingas“, kai buvo paskelbta ši žinia.
Keturi romanai, atrinkti finaliniam etapui, svarstant, kam šiais
metais turėtų atitekti seniausias ir didžiausią prestižą
turintis prancūzų literatūros apdovanojimas, vienaip ar kitaip yra
susiję su Artimaisiais Rytais arba Prancūzijos kolonijinio režimo
tame regione ilgu saulėlydžiu.
„Man patiktų, kad laimėtų knyga, pasakojanti apie pasaulį,
kuriame gyvename“, – sakė Prancūzijos radijui žiuri vadovas
Bernard'as Pivot. Šiuos komentarus jis išsakė
prieš diskusijas prie pietų stalo, kurios neretai būna labai
įtemptos, viename Paryžiaus restorane, kur būna išrenkamas
laureatas.
Nors laimėtojas gauna tik 10 eurų piniginį prizą, Goncourt'ų
premija beveik garantuotai padidina laimėjusio kūrinio pardavimus
apie 450 tūkst. egzempliorių ar netgi labiau, todėl ta knyga bemat
tenka tarp populiariausių tais metais.
Kaip ir „Zona“, 2012 metais išleistas romanas „Vagių
gatvė“ („Rue des voleurs“), pasakojantis apie jaunus marokiečius,
gyvenančius Europoje, jau yra išverstas į anglų kalbą.