„Savas ar raudonas?“ – tokia tema, apibendrinačia debatus apie
Salomėjos Nėries, Justino Marcinkevičiaus, Juozo Baltušio, Petro
Cvirkos bei kitų sovietmečio autorių kūrybą ir gyvenimą, šiemet bus
diskutuojama knygų mugėje.
„Perfrazuodamas šių metų Vilniaus knygų mugės temą „Personažas
ieško autoriaus“, sakyčiau, kad tikrai galime iš laiko perspektyvos
žvelgti į visiems gerai žinomus menininkus su sudėtingais likimais
kaip į tam tikrus personažus, kurie ieško ne autorių, bet veikiau
mūsų – apie juos galvojančių, skaitančių ir mėginančių suprasti
šiuolaikinių žmonių“, – sakė rašytojas ir literatūros tyrinėtojas
Valentinas Sventickas.
Pasak vertėjo Laimanto Jonušio, sovietmečio autorius, patekęs
tarp valdžios kūjo ir sąžinės priekalo, – taip pat tarsi savotiškas
autorių pametęs personažas, kurio kūrybos nevienareikšmiškumo tema
visada tvyrojo ir literatūros, ir politikos lauke.
Tai patvirtina ir Lietuvos istorijos instituto mokslininko dr.
Viliaus Ivanausko tyrimas, publikuotas naujausioje monografijoje
„Įrėminta tapatybė: Lietuvos rašytojai tautų draugystės
imperijoje“.
„Sovietmečio rašytojai svarbūs todėl, kad atliko išskirtinį
vaidmenį įteisinant sovietinę sistemą bei išreiškiant arba
perkonstruojant mūsų tapatumą. Tiesiog jų veikloje gryniausiu
pavidalu matyti to meto visuomeninės ir ideologinės įtampos“,
– sakė monografijos autorius.
Anot jo, geriausiai šias įtampas atskleidžia trys garsios
pavardės: „Ryškiausi viso sovietmečio pavyzdžiai – tai Eduardas
Mieželaitis, Justinas Marcinkevičius ir Antanas Venclova. Per jų
biografijos detales bei kūrybą aiškiai matyti sovietinės sistemos
kūrimasis, jos rutinizacija ir įsitvirtinimas“, – tyrimo detales
atskleidė V.Ivanauskas.
Tuo tarpu rašytojo ir literatūros kritiko V.Sventicko teigimu,
aistras kurstančios lietuviškosios literatūros ir istorinės
atminties dilemos neatrodytų tokios skaudžios ir neišsprendžiamos,
jei matytume jas platesniame istoriniame bei geografiniame
kontekste.
„Vis dėlto dera brėžti aiškią ribą tarp rašytojų asmenybių –
to, ką jie veikė, kaip gyveno, kokia buvo jų socialinė ir politinė
laikysena, bei jų kūrybos – to, ką rašė, kokius talentingus tekstus
paliko, dėl ko įėjo į literatūros istoriją“, – aiškino V.Sventickas
Anot L.Jonušio, būtent idealizavimas bei vieno vertinimo
kriterijaus troškimas daugeliu atvejų pakiša koją ir užduotį
paverčia neįmanoma.
„Kartais įsivaizduojama, kad geras rašytojas turėjo būti ir
visais atžvilgiais geras bei supratingas žmogus. Tačiau toks
įsitikinimas tik trukdo suvokti dalykus. Be to, nereikia tikėtis,
kad kai kurios daug ginčų keliančios asmenybės bus visų vienodai
vertinamos. Juk gyvename pliuralistinėje visuomenėje ir mus supa
pliuralistinė kultūra. Kalbu apie sudėtingas asmenybes – kai
kuriuos žinomus rašytojus, kurie turbūt ir negali būti vertinami
vienaprasmiškai, nors kai kurie jų veiksmai vargu ar gali būti
pateisinami“, – samprotavo L.Jonušys.
Knygų mugės Diskusijų klube bus galima išgirsti dar daugiau
aštrių argumentų bei įžvalgų ne tik apie sovietmečio Lietuvos
literatūros realijas, bet ir apie jų atgarsius dabartyje.