„Mano kova“ jau trečią savaitę vėl parduodama Vokietijos knygynuose. Tiesa, su istorikų komentarais.
Prie šios knygos trejus metus dirbo keturi istorikai, kuriems padėjo ir kitų sričių mokslininkai: germanistai, japonologai, biologai, žydų istorikai, meno istorikai, pedagogai, ekonomistai.
Todėl naujajame leidime dvigubai daugiau puslapių nei originaliame variante – beveik 2 tūkst. Juk čia turėjo tilpti kone 4000 komentarų.
O paplušėti, anot istorikų, tikrai reikėjo.
Kaip savaitraščiui „Der Spiegel“ pasakojo Šiuolaikinės istorijos instituto, kuris ir apsiėmė išleisti „Mano kovą“, direktorius Andreas Wirschingas, „Mano kovoje“ apstu melo, kuris susipynęs su tiesa.
„Toks melo ir istorijos faktų mišinys yra kur kas pavojingesnis nei grynas melas, nes pelus nuo grūdų sunku atskirti“, – pabrėžė mokslininkas.
Laikyta vokiečių biblija
Istorikai vieningi – jie nedvejodami originalią knygos versiją priskiria prie pavojingiausių visų laikų leidinių.
Ji persmelkta neapykantos, o ir rašybos klaidų joje – nesuskaičiuojama galybė.
Pastarasis faktas kai kuriems specialistams buvo įrodymas, kad knygą 1925 metais A.Hitleris parašė pats.
Mat diskusijose kartais galima išgirsti, kad būsimasis fiureris „Mano kovą“ rašęs su savo sekretoriaus Rudolfo Hesso pagalba.
Istorikai ginčijasi ir dar dėl vieno fakto: ar ši knyga buvo tikrai skaitoma. Kūrinys buvo dalijamas santuokų rūmuose ką tik susituokusioms poroms, knyga dideliais tiražais gabenta į Vokietijos bibliotekas.
Tik ar visi šią knygą atsiversdavo? O gal ji tik dulkėdavo knygų lentynoje?
Othmaras Plockingeris, vienas iš naujosios „Mano kovos“ leidėjų, įsitikinęs, kad knyga išties žadino vokiečių smalsumą, ypač A.Hitleriui perėmus valdžios vairą.
Bibliotekose tai buvusi viena skaitomiausių knygų, o ir pardavimo rodikliai rodo, kad leidinys buvo vienas perkamiausių.
Per 19 metų metų (1925–1944 m.) knygos tiražas pasiekė 12,4 milijono egzempliorių.
Dėl tokio kiekio šalies spauda dar ir šiandien „Mano kovą“ pavadina vokiečių biblija.
Pats A.Hitleris iš savo kūrinio, žinoma, gerokai pasipelnė. Kaip Trečiojo reicho kancleris jis save atleido nuo mokesčių, tad fiurerio kišenes pildė milijonai reichsmarkių.
Skaityti nebuvo draudžiama
Tiesą sakant, turbūt pildytų dar ir šiandien.
Tačiau amerikiečiai visas autoriaus teises į knygą iškart po Antrojo pasaulinio karo perdavė Bavarijos žemei.
O pastarosios valdžios atstovai akylai stebėjo rinką. Ne tik Vokietijoje, bet ir visame pasaulyje.
Senojo leidimo „Mano kovos“ Vokietijoje visą šį laiką buvo nedraudžiama turėti, parduoti ir pirkti antikvariatuose.
Draudimas negaliojo ir norėjusiems skolintis A.Hitlerio knygą iš bibliotekų.
Įvesti savų taisyklių bavarai negalėjo tik Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Mat tose šalyse leidėjai teises į knygą įsigijo dar 1930 metais.
„Mano kova“ iki šių dienų domina visą pasaulį.
Dar prieš porą metų interneto parduotuvėje „Amazon“ elektroninis jos variantas rikiavosi bestselerių sąraše.
Tiesa, vokiečiai jos įsigyti negalėjo. Bet kas labai norėjo, galėjo ją rasti juodojoje rinkoje. Viename interneto knygyne kurį laiką buvo nesunku įsigyti „Mano kovą“ elektroniniu pavidalu vokiečių ar anglų kalba vos už 1,07 euro.
Tik ši laimė truko neilgai. Pričiupta internetinė svetainė teigė, esą tai buvusi techninė klaida.
O štai mokantiems švedų, hebrajų, rusų, arabų ar lenkų kalbas įsigyti A.Hitlerio kūrinio naujų leidimų nebuvę sudėtinga.
Šiose valstybėse, kaip ir dar kitose 40 šalių, nacių propagandinis leidinys tapo prieinamas kiekvienam. Pastaraisiais metais ypač rankomis iš džiaugsmo trynė Indijos knygynai. Čia susidomėjimas „Mano kova“ buvo akivaizdus.
Tiesa, nors vienose šalyse leidėjai nuoširdžiai rūpinosi, kad knygynų lentynose šių knygų netrūktų, kitos buvo priverstos leidybą sustabdyti.
Teisių į „Mano kovą“ savininkai bavarai dirbo iš peties. Nepasisekė turkams – vos ši knyga spėjo tapti bestseleriu Turkijoje, vokiečiams pavyko išsiaiškinti, kad ji buvo leidžiama neteisėtai.
O Kroatijos leidėjas už A.Hitlerio knygos vertimą ir pardavimą buvo net nubaustas vienų metų laisvės atėmimu.
Sutiko perleisti ne iš karto
Gal dėl to Vokietijos istorikams buvo ne taip paprasta gauti Bavarijos žemės palaiminimą perleisti knygą – net jei leidinio sergėtojams buvo žinomas faktas, kad „Mano kova“ pasirodys su istorikų komentarais.
Tačiau rankų mokslininkai nenuleido, tad 2012 metais jie pasiekė savo: nuspręsta, kad knyga vėl išvys pasaulį. Tuometė Bavarijos valdžia netgi pažadėjo finansinę 500 tūkst. eurų paramą.
Tiesa, jau po metų didžiausios Vokietijos žemės politikai skelbė kitokią nuomonę.
Jie pažadą atsiėmė – esą knygos perleidimas atgaivins Holokausto aukų ir jų artimųjų skausmingus prisiminimus.
Vis dėlto Šiuolaikinės istorijos institutui pavyko įtikinti bavarus, kad Vokietijos demokratija jau gana stabili ir stipri. Kad žmonės gali paimti į rankas knygą, primenančią itin skaudžią šalies istorijos atkarpą.
Tik neaišku, ar kiekvieno piniginė leis tai padaryti. Dviejų tomų leidinys kainuoja net 59 eurus.
Dar prieš pasirodant naujajam „Mein Kampf“ leidimui daug diskusijų visuomenėje ir Vokietijos žiniasklaidoje kėlė klausimas, ar tai šalyje nesustiprins nacionalistų pozicijų.
Ultradešinieji Vokietijoje pastaruoju metu vis labiau matomi dėl aštrėjančios migrantų krizės tiek šioje šalyje, tiek visoje Europoje.
O kaip bus, kai knyga taps legali ir prieinama kiekvienam?
Teisėsaugininkai neslepia: „Mano kova“ iš tikrųjų yra svarbus nacionalistų judėjimo simbolis, o senasis jos variantas randamas dažno aktyvisto namuose.
Tačiau kai kurie istorikai nebijo pasijuokti. Esą abejotina, ar dešinieji radikalai šią knygą skaito ir skaitys.
Žinant, kad tarp jų mažai knygas skaitančių žmonių, net ir senasis 800 puslapių veikalas neonaciams greičiausiai neįveikiamas.
Manoma, kad A.Hitlerio knyga radikalų veikloje gavusi tik simbolinę reikšmę.
Kitaip tariant, apie naująjį „Mano kovos“ leidimą buvo kalbama daug. Bet buvo aišku, kad vokiečiai dėl jos knygynų nešturmuos.
Atsargiai elgėsi ir Šiuolaikinės istorijos institutas. Nors išankstinių užsakymų buvo beveik keturis kartus daugiau, pirmąją dieną į pasaulį paleistas kuklus tiražas – 4 tūkst. A.Hitlerio knygos egzempliorių.
Be to, knygynai nesutinka šio leidinio dėti į savo lentynas. Todėl „Mano kovą“ galima įsigyti tik pagal išankstinius užsakymus.
