Dėl geriausios knygos – atkakli kova
Miesto viešosios bibliotekos Meno skyriaus salėje savaitgalį susirinkę knygos mylėtojai sveikino konkurso „Klaipėdos knyga 2015“ nugalėtojus ir dalyvius. Įvertintas pernykštis vietinių leidyklų ir spaustuvių kraitis – grožinės, istorinės, etnografinės, turizmo, mažiesiems skaitytojams skirtos literatūros kūriniai, fotografijos ir meno albumai.
Populiariausią leidinį dešimtą kartą rinko bibliotekos skyrių lankytojai ir internetu balsavę skaitytojai. Nugalėtojų laurai atiteko mokslininkui okeanografui, lietuviškuoju Jacquesu Cousteu vadinamam vandens gelmių tyrinėtojui A.Stankevičiui ir „Eglės“ leidyklai už knygą „5000 valandų po vandeniu“. Ji surinko 370 respondentų balsų.
Prieš mėnesį paskelbtame konkurse „Klaipėdos knyga – 2015“ už vienuolika įvairių leidyklų ir spaustuvių pateiktų įvairaus žanro bei tematikos knygų iš viso balsavo 2057 bibliofilai. Leidėjų įdirbį galėjo vertinti ne tik pajūrio regiono, bet ir kitų Lietuvos miestų bei rajonų gyventojai.
A.Stankevičiaus knyga aštuoniais balsais aplenkė kito klaipėdiečio, kraštotyrininko, leidyklos „Libra Memelensis“ savininko klaipėdiečio Kęstučio Demerecko fundamentalų didelės apimties istorinį veikalą – „Klaipėdos vaizdų albumas“.
Leidyklos „Eglės“ sėkmė konkurse įvertinta kaip sensacija ir iššūkis „Libra Memelensis“. Šios leidyklos knygos, atskleidžiančios pamirštus Rytprūsių istorijos ir kultūros puslapius, net keturis kartus išrinktos geriausiomis.
Gražiausias – meno galerijos albumas
Gražiausia klaipėdietiška metų knyga pripažintas meno galerijos Baroti išleistas albumas „Jonas Švažas“, skirtas vieno iškiliausių XX amžiaus antrosios pusės Lietuvos tapytojo 90-mečiui. Knyga su geriausiųJ.Švažo darbų reprodukcijomis, menotyrininkų straipsniais apima beveik visus dailininko kūrybos etapus.
Dizainerės Jūratės Bizauskienės parengtą albumą išspausdino Sauliaus Jokužio spaustuvė-leidykla, neseniai pažymėjusi ketvirčio amžiaus veiklos jubiliejų. S.Jokužys – pirmosios Lietuvoje privačios spaustuvės įkūrėjas.
Galerininkų albumą gražiausiu leidiniu išrinko autoritetinga dizaino specialistų komisija, kuriai vadovavo Šiaulių universiteto Menų fakulteto Piešimo katedros vadovas, dailininkas, dizaineris ir fotografas Vilmantas Dambrauskas.
Konkursui pateiktų knygų tiražai nėra dideli – nuo 200 iki 1000 egzempliorių. Didžiausiu 2000 egzempliorių tiražu išleistos tik dvi: A.Stankevičiaus „5000 valandų po vandeniu“ ir J.Saulėnienės bei R.Tarik istorinių apybraižų rinktinė „Nugrimzdusi Klaipėda. II tomas“. Kai kurios leidyklos pristatė net kelias knygas.
Dėl populiariausios ir gražiausios knygos laurų varžėsi “Libra Memelensis“, Klaipėdos universiteto leidykla, „Eglė“, spaustuvė „Druka“, Sauliaus Jokužio spaustuvė-leidykla, Meno kūrėjų sąjung, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėdos apskrities dailininkų sąjunga, Lietuvos marinistikos žurnalistų klubas „Marinus“, viešoji įstaiga „Verslas ar menas“.
Miestiečiai pamėgo knygų rinkimus
Klaipėdos miesto viešosios bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė pasveikino ne tik konkurso nugalėtojus, bet ir aktyviausius dalyvius. Visiems palinkėta sėkmės, prizų nesulaukusiems leidėjams patarta nenukabinti nosies, jeigu skaitytojams ir komisijai šįkart labiau patiko kitokia literatūra.
„Pagrindinis šio konkurso tikslas – pristatyti visuomenei, pagarsinti klaipėdiečių leidėjų ir autorių per metus išleistas knygas – jie darbuojasi miesto labui, garsina jo vardą“, – sakė B.Lauciuvienė.
Nuolatinis konkursų „Klaipėdos knyga“ mecenatas, labdaringa veikla garsėjančios įmonės „Mūsų laikas“ vadovas Rimantas Cibauskas, negailėjo komplimentų bibliotekininkėms, žavėjosi jų pastangomis propaguoti literatūrą: „Tokį patrauklų, kūrėjus ir leidėjus įkvepiantį kultūros renginį mielai remsime ir ateityje“.
Laureatus sveikinęs ir uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas prisiminė ir pats kažkada buvo prisidėjęs prie konkurso organizavimo: „Prieš dešimtmetį, kai su leidėjais ir spaustuvininkais važiavome iš Liepojos, kažkam šovė į galvą rinkti geriausias klaipėdietiškas knygas. Pritarėme idėjai, nuo to viskas ir prasidėjo“.
Kalbėta, jog pajūrietiška literatūra sulaukia knygynų savininkų ir skaitytojų dėmesio, pastebima Vilniaus knygų mugėse, tačiau ten leidyklų darbai paskęsta įvairiausios literatūros jūroje. Vietinės reikšmės konkursuose galima susitelkti, atidžiau ir profesionaliau pažvelgti į geriausiųjų kūrybą, įvertinti autorių ir leidėjų meistriškumą.
„Žmonės pamėgo knygų rinkimus, reiškia nuomones, balsuoja. Nenustebčiau, jeigu mūsų pavyzdžiu pasektų ir kiti šalies miestai“, – kalbėjo Klaipėdos savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriaus vadovė Birutė Skaisgirienė.
Leidėjas įvertino nardytojo užrašus
Populiariausios knygos autorius A.Stankevičius 5000 valandų praleido po vandeniu pro kaukės stiklą žvelgdamas į pasaulį, kuriame, pasak jo, užtenka vietos ir mikroskopiniams gyviams, ir didžiuliams banginiams bei rykliams. Gelmių tyrinėtojo užrašuose atsiveria spalvingi karalinių rifų vaizdai, stulbinantys gyvybės įvairove ir formomis.
Daug laiko nardęs šiltose atogrąžų jūrose A.Stankevičius vaizdingai aprašo žavų, akį verintį povandeninės faunos ir floros gyvenimą. Jis tyrinėjo Jamaikos, Grenados, Nikaragvos, Venesuelos, Vakarų Afrikos, Adeno įlankos, Indijos, Seišelių salyno vandenis, apžūrėjo ir įžymųjį Mauricijaus salos Kargada Karacho atolą.
Tarptautinių ekspedicijų dalyvis A.Stankevičius pažino Naujosios Kaledonijos Aborės koralų rifą, leidosi į Prancūzų Polinezijos, Vietnamo vandenų gelmes. Knygoje autorius prisimena ne mažiau įspūdingas išvykas į šaltą Ochotsko jūrą, prie kurios šliejasi laukinės gamtos, verdančių ugnikalnių ir geizerių kraštas – Kamčiatka.
Pietų jūrose A.Stankevičiaus surinktos ir parvežtos kriauklės, moliuskai, koralai papildė Lietuvos jūrų muziejaus rinkinius ir ekspozcijas.
„Po vandeniu nėra taip gražu kaip atrodo iš šalies: gyvi organizmai ieško maisto, puldinėja kaimynus. Ten matau vieną didelį skirtumą nuo žmonių pasaulio: jūrų gyvūnai žudo kitus tik dėl maisto“, – kalbėjo A.Stankevičius.
Knygų leidėjas A.Stanevičius džiaugėsi jam į rankas patekusiais lietuvio jūrų biologo užrašais: „Išties įdomus, plataus spektro kūrinys, man vertėjo įsteigti „Eglės“ leidyklą tik dėl to, kad jis išvystų dienos šviesą“.
Prizas už gražiausią leidinį sujaudino ir galerininkės Andželikos Baroti komandą: „J.Švažo albumas mums buvo didžiulis išbandymas, pirmasis šuolis į leidybos lankas. Smagu, kad viskas baigėsi geriau nei tikėjomės“.