Pasak didžiausios šalies leidyklos „Forlagið“ vadovo, po to, kai Islandijos komanda prasiveržė į turnyro ketvirtfinalį, smarkiai išaugo tiek skaitytojų susidomėjimas Islandijos literatūra, tiek užsienio leidėjų noras įsigyti vertimo teisių.
Egillas Örnas Jóhannssonas dienraščiui „The Guardian“ sakė: „Labai džiaugiamės, kad Islandijos komandos sėkmė ir dėmesys jai Europos futbolo čempionate labai paskatino susidomėjimą mūsų autoriais ir jų kūriniais.“
Užklausų gerokai padaugėjo ne tik iš Europos ir JAV, bet ir iš Pietų Korėjos bei Taivano leidėjų.
Atkreipęs dėmesį į tai, kad „Forlagid“ kasmet parduoda daug vertimo teisių, pašnekovas toliau sakė: „Žinoma, leidėjų ir skaitytojų norą daugiau sužinoti apie šalį paskatino futbolo komandos sėkmė, o vienas geriausių būdų pažinti šalį ir jos žmones yra nacionalinė literatūra. Tam tikra prasme toks išaugęs susidomėjimas yra visiškai suprantamas – juk mūsų futbolo komanda ir jos rėmėjai keletą savaičių mirgėjo viso pasaulio spaudos antraštėse.“
„Forlagid“ kasmet išleidžia 150–200 įvairių žanrų knygų. Neabejotina leidyklos žvaigždė yra detektyvinės literatūros autorius Arnalduras Indriðasonas, išgarsėjęs knygų serija apie detektyvą Erlendurą.
E. Jóhannssonas sako: „Yra dar tuzinas šalyje ir užsienyje pripažintų autorių, tačiau Arnalduras išsiskiria. Sakyčiau, kad A. Indriðasonas yra vienas geriausių Skandinavijos detektyvų autorių. Jis sulaukė didelio pripažinimo – visame pasaulyje parduota per 12 milijonų jo knygų.“
Be to, pasak E. Ö. Jóhannsono, tarptautinio susidomėjimo sulaukė ir Andris Snæras Magnasonas: „Juo labai domimasi, iš dalies dėl to, kad jis buvo kandidatas į Islandijos prezidentus. Jo knyga „Mėlynosios planetos istorija“ išversta į 30 kalbų. Dar turėčiau paminėti Lilją Sigurðardóttir. Jos detektyvinis romanas, kuris pernai tapo perkamiausia knyga Islandijoje, susilaukė didelio užsienio leidyklų susidomėjimo.“
Nors „Forlagið“ leidžia įvairių žanrų knygas, leidykla pirmiausiai orientuojasi į grožinę literatūrą, o būtent ja ir domisi užsienio leidėjai, sako E. Jóhannssonas. „Ypač domimasi knygomis, kurios vertinamos kaip labai „islandiškos“, nes tai skaitytojui padeda pajusti, kas yra Islandija ir islandai.“
BBC futbolo komentatorius Gary Linekeris pašmaikštavo, kad Islandijoje yra daugiau ugnikalnių, nei profesionalių futbolininkų, tačiau to negalima pasakyti apie rašytojus. Šalyje, kurioje gyvena kiek mažiau nei 330 000 gyventojų, rašančiųjų yra gausu.
„Islandijoje sakoma, kad kiekvienas islandas arba yra parašęs, arba nori parašyti knygą, – sako E. Jóhannssonas. – Todėl Islandijos literatūrinis gyvenimas iš tiesų yra ypač gyvybingas. Naują islandišką rankraštį vidutiniškai gauname kasdien – ir čia kalbu tik apie mūsų leidyklą. O iš viso kasmet Islandijos rinkoje veikia per 100 leidyklų.
Mūsų šalies paveldas yra rašytinis, susijęs su senovinėmis sagomis, turime daug labai gerų rašytojų, įskaitant Nobelio premijos laureatą.“ (1955 m. Nobelio literatūros premija skirta Halldórui Laxnessui už gausią įvairių žanrų kūrybą, įskaitant romanus, apsakymus, publicistiką ir poeziją).
Pasak E. Jóhannssono, literatūros paklausa šalyje yra labai didelė – nacionalinės literatūros sektorius išties gyvybingas, be to, skaitoma daug verstinės grožinės literatūros. „Žinoma, pati rinka yra ribota dėl mažo gyventojų skaičiaus, tačiau drįsčiau teigti, kad pas mus leidžiama stebėtinai daug geros kokybės knygų. Manau, kad daugelis knygų yra išties pasaulinio lygio. Be to, pas mus verčiama daug grožinės ir negrožinės literatūros iš viso pasaulio.“
Tačiau, nors susidomėjimas islandiškomis knygomis auga ir jų parduodama vis daugiau, E. Jóhannssonas pripažįsta: „Tiesą sakant, sektorius yra labai mažas… Jei neklystu, metinė leidybos verslo apyvarta yra apie 40 milijonų eurų, tad ekonominiu požiūriu esame labai maži.“
