Skaitymo entuziastai užimtame Damasko priemiesčio rajone įkūrė slaptą biblioteką. Čia jie kaupia knygas, kurios buvo surinktos iš subombarduotų pastatų.
Į šią biblioteką norintys patekti žmonės rizikuoja savo gyvybe – bet kada gali kliudyti kulka ar sprogmens skeveldra.
Bet šios pogrindžio bibliotekos – kartu ir slėptuvės nuo minėtų baisumų. Nulipęs stačiais laiptukais į sugriauto namo rūsį patenki į blausiai apšviestą erdvę.
Norėjo toliau mokytis
Čia ateinantys sirai teigia, jog knygos suteikia jiems vilties spindulėlį, kad gyvenimas kada nors grįš į savo vėžes. Be to, tai būdas tęsti mokslus jaunuoliams, kurių švietimo procesui kliudo užsitęsęs konfliktas.
„Mes manėme, jog tiesiog būtina atidaryti naują biblioteką, kad galėtume toliau mokytis, – pasakojo buvęs civilinės inžinerijos studentas Anas Ahmadas, kartu su draugais įkūręs šią slaptavietę. – Biblioteką įkūrėme rūsyje, kad apsaugotume ją nuo bombardavimo, kuris sunaikino daugybę aplinkinių pastatų.“
Vyriausybė ir jos pajėgos užėmė šią vietą beveik prieš trejus metus. Nuo tada Anas ir kiti savanoriai – dauguma jų taip pat yra studentai, nutraukę mokslus dėl karo – rinko knygas.
Leidinių jų bibliotekoje jau daugiau kaip 14 tūkst., o jų temos – itin įvairios.
Per šiuos ketverius metus buvo nužudyta beveik 2 tūkst. civilių, iš priemiesčio pabėgo tūkstančiai žmonių, tačiau tai neatbaidė buvusių studentų nuo veiklos: jie toliau naršė po sugriautus pastatus ir ieškojo naujų egzempliorių savo bibliotekos lentynoms papildyti.
Rizikuoja dėl knygų
„Dažniausiai knygų randame suniokotuose pastatuose. Dauguma jų stūkso prie fronto linijos, tad ten landžioti labai pavojinga, – pasakojo A.Ahmadas. – Mes turime slėptis nuo snaiperių. Kartais jie mus sekioja ir stebi kiekvieną žingsnį.“
Iš pirmo žvilgsnio idėja, kad žmonės rizikuoja savo gyvybe, kad paimtų knygą, atrodo neįtikėtina. Tačiau Anas tikina, jog taip jis kartu su draugais padeda bendruomenei.
Į juos net kreipiasi savanoriai, dirbantys ligoninėse. Jie prašo paskolinti bibliotekos knygų, kuriose būtų rašoma apie gydymą.
Savamoksliai mokytojai, kurie organizuoja vietos vaikams pamokas, taip pat ateina čia pasisemti žinių. Jau nekalbant apie jaunuolius, kurie čia leidžia laisvalaikį.
Visi šie žmonės – karo įkaitai, nes dabar iš šio Damasko priemiesčio negali išvykti niekas – nuo tada, kai gegužę nutrūko paliaubos, bombardavimai čia vyksta kasdien.
Jaunuoliai taip pat baiminasi, kad režimo kariškiai neįsiveržtų į jų biblioteką ir jos nesunaikintų, todėl jos adresą išduoda tik patikimiausiems.
Tampa vaikų prieglobsčiu
Biblioteka yra įsikūrusi vaikams pernelyg pavojingoje Damasko vietoje. Tačiau jie vis tiek čia ateina. Kai kuriems iš jų biblioteka yra tiesiog vieta, kur galima pažaisti ir pamiršti nuo alkio pilvą varstančius dieglius.
Čia užuovėją randa ir tie mažyliai, kuriems Siriją purtantis konfliktas – visiška mįslė.
„Žiūriu į subombarduotus namus ir nesuprantu, kodėl jie taip daro“, – skundėsi mergaitė, į biblioteką ateinanti kasdien.
Kiekvieną dieną čia užsuka ir 14 metų Amjadas – jo šeima gyvena gretimame name.
Paauglys jaučiasi saugesnis po žeme įsikūrusioje bibliotekoje ir čia praleidžia tiek laiko, kad jau gavo bibliotekininko pavaduotojo pravardę.
Bibliotekos įkūrėjo A.Ahmado teigimu, čia užsuka ne tik mokytojais, gydytojais ir odontologais siekiantys tapti studentai, bet ir savo malonumui knygų ieškantys sirai.
Ieško vakariečių literatūros
Dauguma čia saugomų knygų parašytos žymių arabų autorių, pavyzdžiui, poeto ir dramaturgo Ahmedo Shawqi ar al-Tanawi, kuris aprašė sukilimus arabiškose šalyse.
Bet skaitytojai domisi ir europiečiams geriau pažįstamais rašytojais. Buvęs studentas Abdulbasetas Alahmaras pasakojo skaitęs kelias prancūzų knygas, bet labiausiai jam patiko Williamo Shakespeare’o pjesė „Hamletas“.
„Jo stilius – tiesiog nuostabus. Jis aprašo kiekvieną detalę taip ryškiai, kad jaučiuosi lyg kino salėje žiūrėdamas filmą.
Tiesą sakant, esu taip apsėstas „Hamleto“, kad pradėjau jį skaityti net darbe. Negaliu sustoti!“ – juokėsi į trečiąją dešimtį įkopęs vaikinas.
Damasko jaunuolių atsidavimas knygoms stebina –ypač dėl to, kad apgultį kenčiantis miestas maždaug per ketverius metus sulaukė tik dviejų pagalbos vilkstinių, o literatūros mėgėjai savo laiką verčiau skiria knygų, o ne maisto paieškai.
„Esu įsitikinęs, kad smegenys yra raumuo, o skaitymas jas lavina. Knygos apšvietė mane ir pamaitino mano sielą“, – tikino A.Alahmaras.
Be to, bibliotekoje susiformavo ir tam tikra knygų mėgėjų bendruomenė, kurioje universiteto lankyti nebegalintys sirai džiaugiasi sutikę vyresnių sirų, iš kurių mokosi.
„Tam tikra prasme biblioteka grąžino man gyvenimą. Kaip kūnui reikia maisto, taip sielai reikia knygų“, – tikino vaikinas.
Į karą – su skaitiniu
Bibliotekos įkūrėjai tikina, kad netgi opozicinės laisvosios Sirijos armijos kovotojai, kurie turi nelengvą užduotį ginti miestą, yra uolūs skaitytojai.
„Iš tiesų biblioteka mums yra labai svarbi. Kiekvieną kartą, kai šalia jos vyksta kovos, mes meldžiamės, kad mūsų slaptavietė išliktų“, – sakė Omaras Abu Ananas, buvęs inžinerijos studentas, padedantis ginti savo gimtąjį miestą.
Kiekvieną kartą prieš žengdamas į fronto liniją pirmiausia jis praleidžia šiek tiek laiko su knyga. Net ir kovos lauke jis neretai sėdi su šautuvu vienoje rankoje, su knyga – kitoje.
„Fronto linijos šerdyje turiu tai, ką vadinu savo mažąja biblioteka. Atnešu ir padedu ten knygų. Tada praleidžiu šešias ar septynias valandas skaitydamas“, – pasakojo O.Abu Ananas.
Daugelis jo kovos brolių taip pat turi mažytes bibliotekas fronto linijoje. Maždaug kas 50 metrų įrengtuose gynybos taškuose galima rasti iš bibliotekos paimtų knygų krūvelę.
„Perskaitęs knygą nueinu prie kito žmogaus fronto linijoje ir iškeičiu ją į knygą, kurią jis perskaitė. Smagu, kad galime dalintis ne tik bendra idėja, bet ir knygomis“, – sakė vaikinas.
Deja, Omaras ir žmonės, kovojantys su juo petys į petį, bei Damasko priemiesčio gyventojai turės labai nedaug laiko skaityti. Per pastarąsias porą savaičių Sirijos kariuomenė ir grupuotės „Hezbollah“ sąjungininkai persikėlė į visas regiono gyvenvietes, net ir atokiausias. Gali būti, kad ketverius metus atsilaikęs regionas gali būti užimtas per kelias artimiausias dienas.
Kaip tikino O.Abu Ananas, šiuo metu tik biblioteka padeda jiems išlikti stipriems.
„Knygos įkvepia mus judėti pirmyn. Skaitome, kaip tautos, kurioms visi atsuko nugarą, sugebėjo išlikti. Tikime, kad ir mes galime pakartoti tą patį. Knygos padeda mums svajoti apie gyvenimą, kai nebeliks Basharo al-Assado. Norime būti laisvi. Tikiuosi, skaitydami mes tai pasieksime“, – sakė vaikinas.
