Mugės rengėjų teigimu, tokia plati tema – tai atviras
kvietimas diskutuoti, įkvėptas noro atrasti, kiek daug esame
sukūrę, kiek daug pasaulyje yra Lietuvos.
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) leidybos
centro vadovo ir mugės organizacinio komiteto nario Gyčio Vaškelio
nuomone, 18-oji Vilniaus knygų mugė – puiki proga suvokti, kokį
kelią moderni Lietuvos valstybė nuėjo per 100 metų, koks mūsų
santykis su kitomis regiono valstybėmis ir su visu pasauliu.
„Kai šiemet Nobelio literatūros premija buvo paskirta Bobui
Dylanui ar 2013 m. chemikui Michaelui Levittui ir
ekonomistui Robertui Shilleriui, minėjome ir
džiaugėmės, kad jie kilę iš Lietuvos ar bent jų seneliai išvykę iš
Lietuvos. Kartu su pasauliu liūdėjome, kai mirė žinomas Kanados
dainininkas, poetas Leonardas Cohenas, tvirtai
žinodami, kad jo močiutė kilusi iš Kauno. Tokie ženklai mums
svarbūs, ir savo ruožtu kyla klausimas, kaip juos suvokiame, ką jie
mums reiškia. Apie tai ir svarstysime ateinančioje Vilniaus knygų
mugėje“, – sakė G.Vaškelis.
Pasak jo, dabartiniame intensyvios pasaulinės migracijos
kontekste Lietuvai išgyvenant nerimą dėl emigracijos, tapatybės
klausimas iškyla itin aštriai, o literatūros laukas padeda jį
apmąstyti ir reflektuoti.
„Ar anglakalbė JAV gyvenanti rašytoja Rūta Šepetys, kurios
knygos rašomos angliškai, bet liudija skaudžią mūsų tremčių ir
kančių istoriją, leidžiamos daugelyje pasaulio šalių ir daugeliu
kalbų, yra Lietuvos ženklas pasaulyje? Ar Dalios Grinkevičiūtės
atsiminimų knyga „Lietuviai prie Laptevų jūros“, kurios jau
kelintas leidimas Vokietijoje pasirodė ir minkštais viršeliais –
bestselerio formatu, liudija vokiečių susidomėjimą mūsų dokumentine
literatūra?
Prancūzai su nuostaba šiemet atranda Ričardą Gavelį ir jo
„Vilniaus pokerį“, o kartu verčia dar ir Kristijono Donelaičio
„Metus“. Nepriklausomybės metais išverstų ir išleistų autorių vienu
ypu neišvardysi. Per 25 metus, Nacionalinės bibliotekos duomenimis,
pasaulyje pasirodė 545 lietuvių knygos 38 kalbomis“, – vardijo G.Vaškelis.
Anot jo, mugės programoje neliks nepastebėti ir kiti Lietuvą
visą 100-metį garsinę, kelioms kultūroms vienu metu priklausantys
vardai.
„Mugė yra proga kalbėti ir apie tai, kiek reikšmingi šiandien
mums ir pasauliui tokie istoriniai kelių kultūrų vardai kaip
Oskaras Milašius ir Czeslawas Miloszas, Algirdas Julius Greimas ir Marija Gimbutienė, Jonas Mekas
ir Jurgis Mačiūnas, Grigorijus Kanovičius ir Tomas Venclova ar net
ir Jozefas Pilsudskis, kurio trys iš keturių
senelių, kaip sako prof. Alfredas Bumblauskas, yra kilę iš
Lietuvos“, – būsimos mugės kontūrus nubrėžė organizatoriai.
Mugės rengėjai kvies ne tik diskutuoti, atsigręžti į istoriją,
bet ir fiksuoti dabarties ženklus, Lietuvos kultūros laimėjimus,
peržengiančius grynojo literatūros lauko ribas.
„Turime tikslą, ambiciją kalbėti ne tik apie literatūros lauko
ženklus ir žmones, bet kur kas plačiau pasižiūrėti, ką Lietuva
šiandien duoda pasauliui. Į kitas šalis iš Lietuvos keliauja
protas, talentai, kurie stebina ir turtina pasaulį. Mugės ambicija
– tai įrodyti remiantis konkrečiais pavyzdžiais“, – sakė viena mugės organizacinio komiteto narių leidyklos „Tyto alba“ vadovė
Lolita Varanavičienė.
Anot jos, šiuolaikiniai Lietuvos mokslo bei kultūros žmonių
laimėjimai pasaulyje leidžia sakyti, kad tikrai nesame paskutinio
traukinio paskutinio vagono keleiviai.
„Ateinančioje Vilniaus knygų mugėje, atliepdami jos temą,
turėsime progą pasitikrinti ir įsitikinti, kad Lietuva turi ne tik
nuostabią gamtą, bet ir intelektą. Tik kartais apie tai nenorime
nieko girdėti. Tačiau girdėti ir didžiuotis būtina, nes tik
susivokę, ką iš tiesų galime pasiūlyti pasauliui, galėsime
suprasti, kur link einame, kas esame“, – įsitikinusi L.Varanavičienė.
Keturias dienas vyksianti Vilniaus knygų mugė išlaikys
nusistovėjusias ir lankytojų pamėgtas tradicijas. Čia, kaip ir
kasmet, ne tik susitiks skaitytojai bei rašytojai, bet erdvės turės
muzika, kinas bei kitos meninės raiškos formos.
„Mugė pirmiausia yra atvira susitikimo erdvė, kurioje ne tik
diktuojamos literatūrinės mados, bet ir diskutuojama
aktualiausiomis visuomeninio gyvenimo temomis, dalijamasi
požiūriais, nuomonėmis, pristatomos naujos idėjos. Čia susitinka
kultūra, politika, literatūra, muzika ir kitos gyvenimo sritys,
kurias šiemet įkūnys mugės svečiai bei diskusijos apie garsias bei
nepelnytai užmirštas praeities asmenybes“, – sakė parodų ir
kongresų centro „Litexpo“ parodų grupės vadovė Milda Gembickienė.