Aštuonioliktoji Vilniaus knygų mugė sulauks 303 dalyvių – 270 iš Lietuvos ir 33 iš aštuonių užsienio šalių. Joje lankysis 29 užsienio svečiai iš 15 šalių – Rusijos, Lenkijos, Ispanijos, Prancūzijos, Ukrainos, Suomijos, Izraelio, Italijos, JAV, Islandijos, Čekijos, Estijos, Baltarusijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės.
Mugėje vyks 400 kultūrinių renginių. Ji lankytojus kvies diskutuoti, svarstyti ir pažinti, ką Lietuva yra davusi ir gali duoti pasauliui, kaip atrodome iš šalies, kaip patys suvokiame save. Bus galima susitikti su autoriais, susipažinti su šiuolaikiniais užsienio ir lietuvių kūrėjais, naujausiais leidiniais.
Anot Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovo Gyčio Vaškelio, ši Vilniaus knygų mugė – puiki proga susivokti, kokį kelią moderni Lietuvos valstybė nuėjo per 100 metų, kokie mūsų santykiai su kitomis regiono valstybėmis ir su visu pasauliu.
„Kai šiemet Nobelio literatūros premija buvo paskirta Bobui Dylanui ar 2013-aisiais – chemikui Michaeliui Levittui ir ekonomistui Robertui Schilleriui, minėjome ir džiaugėmės, kad jie kilę iš Lietuvos ar bent jų seneliai išvykę iš Lietuvos. Kartu su pasauliu liūdėjome, kai mirė žinomas Kanados dainininkas, poetas Leonardas Cohenas tvirtai žinodami, kad jo močiutė kilusi iš Kauno. Tokie ženklai mums svarbūs ir savo ruožtu kyla klausimas, kaip mes juos suvokiame, ką jie mums reiškia. Apie tai ir svarstysime šioje knygų mugėje“, – sakė G.Vaškelis.
Kas gi tie lietuviški ženklai? Tai – po įvairias šalis išsibarstę lietuvių kilmės rašytojai, menininkai bei mokslininkai, savo veikla garsinantys Lietuvą pasaulyje. Knygų mugė mėgins atrasti lietuviškus ženklus pasaulyje bei juos perskaityti, o sykiu – pamatyti, kiek daug esame atradę, sukūrę, patyrę, kiek daug pasaulyje yra Lietuvos. Į mugę atvyks 17 šių „ženklų“.
G.Vaškelis priminė Dalios Grinkevičiūtės atsiminimų knygą „Lietuviai prie Laptevų jūros“, kuri Vokietijoje tapo bestseleriu ir sulaukė keturių leidimų. Arba Rūta Šepetys – lietuvė, kuri nekalba lietuviškai, bet angliškai rašo knygas apie skaudžią lietuvių tremčių ir kančių istoriją, kurios leidžiamos daugelyje pasaulio šalių ir daugeliu kalbų. Anot G.Vaškelio, šios autorės ir jų knygos – taip pat Lietuvos ženklai pasaulyje.
Kaip priminė leidyklos „Tyto alba“ vadovė Lolita Varanavičienė, bus kalbama ir apie tai, kokia kalba kurti, jei jau 20 metų gyveni užsienyje.
Bus galima susipažinti su ispanišku romanu, bus kalbama ne tik apie litvakus ir jų indėlį į Lietuvos kultūrą, bet ir apie žydų literatūrą.
„Ši mugė – savotiškas Lietuvos 100-mečio paminėjimas“, – pabrėžė L.Varanavičienė.
Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Aida Dobkevičiūtė neslėpė, kad po 2008-ųjų ekonominės krizės knygų leidyba ir toliau patiria nemažai finansinių sunkumų. Šalyje liko tik 61 privati leidykla. „Auganti mokesčių našta grasina ir patiems lietuvių literatūros autoriams. Tai gali reikšti, jog leisti lietuvių autorių knygas gali tapti prabanga“, – perspėjo A.Dobkevičiūtė.