Nors šiųmetėje mugėje per keturias dienas įvyko 400 su viršum daugiau ar mažiau prasmingų kultūrinių renginių, tai, kas vyko prie leidyklų stendų, vis dėlto jiems kažin ar prilygo.
Nors prieš mugę kai kurie leidėjai spėjo, kad šiemet lankytojai į „Litexpo“ rūmus eis pabūti kultūriniuose renginiuose, o ne pirkti knygų, tikrovė buvo kiek kitokia. „Bent jau mano vadovaujama leidykla šiais metais mugėje pardavė knygų už rekordišką sumą“, – tikino „Versus aureus“ leidyklos vadovas Arturas Mickevičius.
Kokios knygos buvo perkamiausios šiųmetėje Vilniaus knygų mugėje? Tiksliai atsakyti į šį klausimą kol kas keblu, nes oficialių pardavimų duomenų dar nėra.
Lrytas.lt vis dėlto pabandė išsiaiškinti Vilniaus knygų mugės bestselerius. Keturiolikos leidyklų atstovų tiesiai šviesiai paklausėme, kokia jų leidyklos knyga pirkėjai mugėje labiausiai domėjosi? Pateikiame jų atsakymus.
1. „Baltų lankų“ vadovas Saulius Žukas ištarė, kad perkamiausia jų leidyklos knyga visas keturias dienas buvo Kristinos Sabaliauskaitės „Silva rerum IV“.
Šią knygą turbūt galima skelbti visos mugės lydere, nes užteko pamatyti sausakimšą salę, norinčią išgirsti K.Sabaliauskaitės balsą, kad galėtum drąsiai teigti – mugėje „Silva rerum IV“ tikrai buvo parduota ne mažiau tūkstančio egzempliorių.
2. Leidyklos „Alma littera“ vadovė Danguolė Viliūnienė kurį laiką mintyse skaičiavo, ar Algimanto Čekuolio nauja knyga „Salos ir jų žmonės“ pralenkė kitų lietuvių autorių knygas, tokias kaip Nijolės Narmontaitės „Aktoriai, režisieriai ir studentai. Ko nematė žiūrovai“ ir Rūtos Vanagaitės „Jis“. Galiausiai padarė išvadą, kad greičiausiai visų šių autorių knygų buvo nupirkta panašiai.
Dar D.Viliūnienė paminėjo kelias verstines knygas, kurios irgi sulaukė nemažo pirkėjų dėmesio. Tai – Elenos Ferrantes romanas „Nuostabioji draugė“, Jaume Cabre romanas „Prisipažįstu“ ir Anthony Doerrio „Neregimoji šviesa“.
3. „Versus aureus“ vadovas A.Mickevičius atskleidė, kad mugėje pirkėjai labiausiai domėjosi Arno Ališausko sudaryta knyga „Valdas Adamkus. Pokalbiai nesilaikant protokolo“. Antroje vietoje liko Arvydo Anušausko „Išdavystė. Markulio dienoraščiai“, kuri pirkėjus greičiausiai domino dėl įdomios Juozo Albino Markulio asmenybės. „Vis dėlto tai buvo ideologinis išdavikas“, – teigė A.Mickevičius.
Leidėjas paminėjo dar dvi pirkėjus dominusias knygas. Tai – Algirdo Grigaravičiaus „Atsiskyrėlis iš Suvalkijos. Jono Basanavičiaus gyvenimas ir darbai“ ir šviesaus atminimo filosofų Leonido Donskio bei Zygmunto Baumano „Takusis blogis“.
4. „Tyto alba“ vadovė Lolita Varanavičienė perkamiausiomis savo vadovaujamos leidyklos knygomis įvardijo neseniai mirusio italų rašytojo Umberto Eco „Pape Satàn aleppe: takios visuomenės kronikos“ ir kunigo Algirdo Toliato pamokslų rinkinį „Žmogaus ir Dievo metai“.
Pasak L.Varanavičienės, šioms knygoms perkamumo atžvilgiu šiek tiek nusileido Rimanto Kmitos romanas „Pietinia kronikas“ ir Liudos Matonienės „Vilnius: meilės stotelės“.
5. Leidyklos „Apostrofa“ vadovė Giedrė Kadžiulytė teigė, kad daugiausia buvo parduota dailininko Stasio Eidrigevičiaus knygos „Giedanti gaidžio galva“ egzempliorių. Tarp itin perkamų leidyklos vadovė taip pat paminėjo islando Sjono romaną „Iš didžuvės nasrų“ ir esto Reino Raudo romaną „Rekonstrukcija“.
6. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro direktorius Rimantas Kareckas perkamumo lyderiais pavadino du leidinius. Tai – Alfonso Eidinto knyga „Trijose žvalgybose. Lietuvos kavalerijos kapitono istorija“ ir Jevgenijaus Anisimovo „Imperatorių Rusija“.
Prie itin perkamų leidėjas dar priskyrė Władysławo Tatarkiewicziaus „Apie laimę“ ir Egdūno Račiaus „Kuranas apie... tikėjimą ir žmonių santykius“.
7. Leidyklos „Sofoklis“ atstovai tvirtino, kad pirkėjai labiausiai domėjosi mugėje viešėjusio Izraelio rašytojo Abrahamo B. Yehoshuos romanu „Moteris Jeruzalėje“.
Šios leidyklos stende pirkėjai taip pat domėjosi serija „Kultinės knygos“, tarp kurių yra Mario Vargas Llosos, J.M.Coetzee, Grahamo Greeno romanai. Populiarūs buvo ir Eugenijaus Skerstono albumai „Daivė be diademos“ ir „Vyras ir veidrodis“. Pirkėjai esą pirko ir lietuvių rašytojos Vilės Vėl knygą „Pereik tiltą, kvaily“.
8. Leidyklos „Obuolys“ darbuotojai nė akimirkai nesusimąstę ištarė Andriaus Užkalnio pavardę. Jis Vilniaus knygų mugėje visas keturias dienas kone be pertraukų reklamavo savo naują romaną „Taip gyventi verta“.
Pirkėjai domėjosi ir dar keliomis „Obuolio“ knygomis: Larso Keplerio „Žaidimų aikštele“ ir Pablo Escobaro „Mano tėvas“. Pastarojoje knygoje aprašyta tikra istorija įkvėpė serialo „Narcos“ kūrėjus.
9. Leidyklos „Kitos knygos“ vadovas Gediminas Baranauskas net nesvarstęs pareiškė, kad mugės lankytojai labiausiai pirko neseniai pasirodžiusį Yuvalio Noah Harari veikalą „Sapiens. Glausta žmonijos istorija“.
G.Baranauskas prie perkamiausių savo vadovaujamos leidyklos knygų dar priskyrė Giullios Enders šmaikščią knygą „Žarnyno žavumynai: viskas apie menkai vertinamą organą“, Douglaso Adamso „Keliautojo autostopu gidas po galaktiką“, Svetlanos Aleksijievič „Laikas iš antrų rankų“ ir Dariaus Pocevičiaus „100 istorinių Vilniaus reliktų“.
10. Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos atstovai tikino, kad pagal šios leidyklos knygų perkamumą mugėje varžėsi Undinės Radzevičiūtės romanas „Kraujas mėlynas“ ir Gunterio Grasso knyga „Svogūno lupimas“. Perkama buvo ir Mindaugo Kvietkausko „Miesto fuga“.
11. „Nieko rimto“ atstovė šios leidyklos žvaigžde pavadino Selemoną Paltanavičių. Jo knygos „Maži ežiuko sapnai“ ir „Gamtos metų ratas“ buvo perkamiausios šios leidyklos knygos mugėje.
Buvo gerai perkamos ir dar dvi „Nieko rimto“ knygos – Kate DiCamillo „Nepaprasta Edvardo Tiuleino kelionė“ bei Sigutės Ach „Balta ir spalvota“.
12. Leidyklos „Vaga“ atstovai labiausiai pirkėjus dominusiomis knygomis įvardijo Paulo Coelho „Šnipę“, Kazio Sajos „Tuo taku ten“ ir Romaine'o Gary „Paukščiai skrenda mirti į Peru“.
13. Leidyklos „Jotema“ atstovė perkamiausiomis pavadino dvi George'o Orwello knygas – „Gyvulių ūkį“ ir „1984“.
Tarp gerai perkamų buvo ir dar kelios šios leidyklos išleistos knygos: Iano McEwano romanas „Kevalas“, Marko Greeney romanas „Invazija“ bei „Mažoji laimės knyga. HYGGE: gyvenimas pagal danus“.
14. Leidyklos „Žara“ vadovė Ramutė Žandarienė stebėjosi, kad mugės lankytojai pirko ir prieš keletą metų pasirodžiusias knygas. Viena perkamiausių buvo Georges'o Ifrah „Universalioji skaičių istorija“
Leidėja teigė, kad gerai buvo perkamos ir dar kelios šios leidyklos knygos: Liberto Klimkos „Rimtos, juokingos ir graudžios senojo Vilniaus istorijos“, Williamo Shakespeare'o „Sonetai“ ir jau anksčiau išleisti Unės Kaunaitės kūriniai „Žmonės iš Alkapės“, „Sudie, rytojau“.
