Šių metų laureatą paskelbusi Švedijos karališkosios mokslų akademijos nuolatinė sekretorė profesorė Sara Danius teigė, kad šis rašytojas yra didis žodžio meistras, o jo kūryboje „susijungia Jane Austen ir Franzas Kafka“.
Švedijos karalius Karolis XVI Gustavas premiją laureatui įteiks Stokhome gruodžio 10 dieną, kai minimos premijų įsteigėjo Alfredo Nobelio mirties metinės.
Po pernykščio akibrokšto, kai premija atiteko roko žvaigždei Bobui Dylanui, buvo tikimasi, kad 18 Švedijos akademijos narių išrinks ne tik tradiciškesnį laureatą, „rimtą rašytoją“, kurį daugelis literatūros žinovų laiko vertu Nobelio premijos.
Japonijos mieste Nagasakyje 1954 metais gimęs K.Ishiguro yra keturis kartus nominuotas prestižiniam „Man Booker“ apdovanojimui ir 1989 metais laimėjo šią premiją už romaną „Dienos likučiai“ (The Remains of the Day). Skaitytojai pamėgo ir kitą jo knygą – romaną „Neleisk man išeiti“ (Never Let Me Go).
Abi šias knygas galima perskaityti ir lietuviškai, jas prieš gerą dešimtmetį išleido leidykla "Alma littera". Nemėgstantys skaityti gali pasižiūrėti jų ekranizacijas.
Rašytojas yra išleidęs aštuonias knygas, kurios išverstos į daugiau kaip 40 kalbų. Jis yra sukūręs scenarijų kino filmams ir televizijai.
2008 metais dienraštis „The Times“ įvardijo K.Ishiguro 32-uoju tarp 50 geriausių Didžiosios Britanijos rašytojų nuo 1945 metų.
[[ge:lrytas:lrytas:2863056]]
K.Ishiguro šeima į Jungtinę Karalystę persikraustė, kai jam buvo penkeri; aplankyti šalies, kurioje yra gimęs, jis grįžo tik būdamas jau suaugęs. K.Ishiguro Kento universitete baigė anglų kalbos ir filosofijos studijas, o veliau studijavo kūrybinį rašymą Rytų Anglijos universitete.
K.Ishiguro nuo pat savo pirmosios knygos, 1982 metais išleisto romano „Blyškus kalvų vaizdas“ (A Pale View of Hills), pragyvenimui užsidirba rašymu. Ir pirmojo, ir antrojo jo romano, 1986 metais išleistos knygos „Perėjūniško pasaulio menininkas“ (An Artist of the Floating World), veiksmas vyksta Nagasakyje, praėjus keliems metams po Antrojo pasaulinio karo. Juose jau ryškėja svarbiausios rašytojo kūrybos temos: atmintis, laikas ir saviapgaulė. Jos ypač ryškios garsiausiame jo romane „Dienos likučiai“, pagal kurį buvo pastatytas filmas „Dienos pėdsakais“ su Anthony Hopkinsu.
K.Ishiguro kūriniams būdingas ramus pasakojimas, o naujesniuose darbuose yra ir fantastikos elementų. 2005 metais pasirodęs kūrinys „Neleisk man išeiti“ (Never Let Me Go) priklauso mokslinės fantastikos srovei. Šiame ir dar keliuose jo romanuose ypač svarbus vaidmuo tenka muzikai.
2009 metų apsakymų rinkinyje „Noktiurnai: penkios muzikos ir sutemų istorijos“ (Nocturnes: Five Stories of Music and Nightfall) būtent muzika charakterizuoja veikėjų santykius.
Naujausiame, 2015 metais išleistame romane „Palaidotas milžinas“ (The Buried Giant) rašytojas pasakoja apie pagyvenusią porą, keliaujančią archajišku Anglijos kraštovaizdžiu ir puoselėjančią viltį sutikti suaugusį sūnų, kurio nematė daugelį metų. Romane tyrinėjama, kaip atmintis siejasi su užmarštimi, istorija – su dabartimi, fantazija – su tikrove.
1989 metais duodamas interviu žurnalui „Bomb“ rašytojas sakė: „Mane traukia prieškario ir pokario aplinka.“ O išgirdęs apie garbingą apdovanojimą jis prisipažino Britanijos nacionaliniam transliuotojui BBC, kad jaučiasi „neįtikėtinai pamalonintas“. „Tai garbė – nes tai reiškia, jog seku geriausių rašytojų pėdomis. Tai nuostabus įvertinimas“, – pareiškė jis. Juk K.Ishiguro net nebuvo minimas tarp pagrindinių pretendentų laimėti prestižinę premiją.
[[ge:lrytas:lrytas:2863056]]
B.Dylanui premija 2016 metais skirta „už naujos poetinės išraiškos didžioje Amerikos dainavimo tradicijoje sukūrimą“. Šio žydų kilmės amerikiečių dainininko, dainų autoriaus ir poeto seneliai iš motinos pusės yra kilę iš Lietuvos. Į JAV jie atvyko 1902 metais.
Nuo 1901 iki 2016 m. Nobelio literatūros premija įteikta 109 rašytojams, tarp jų – 14 moterų. Pirmoji buvo švedų rašytoja Selma Lagerlof, gavusi apdovanojimą 1909 metais. Po penkerių metų ji tapo Švedijos karališkosios akademijos, renkančios Nobelio literatūros premijos laureatus, nare.
2016 metais premija skirta baltarusių rašytojai Svetlanai Aleksijevič už knygas, kurios balansuoja ant ribos tarp dokumentikos ir romano. Prieš ją 2013 m. Nobelio premiją gavo kanadietė rašytoja, trumpų istorijų meistrė Alice Munro.
Kiekvieną vasarį Akademija parengia visų pagal taisykles pateiktų nominantų sąrašą, o gegužę jį sutrumpina iki penkių pavardžių. Tada Akademijos nariai vasarą skaito šių rašytojų kūrybą, o spalį priima sprendimą.
Užkulisiuose rengiamos intensyvios lobistų kampanijos siekiant paveikti Akademiją, bet jos nariai tvirtina, kad jų tokios pastangos neveikia.
Švedijos akademija garsėja slaptais metodais, kuriais siekiama užkirsti kelią bet kokiam informacijos nutekėjimui, o skaitydami viešai jos nariai naudoja autorių kodinius pavadinimus ir netikrus knygų viršelius.
Todėl žinovai bando analizuoti naujausius Akademijos interesus, o lažybininkai turi daug darbo lažybų svetainėse.
Trečiadienį įvairiose svetainėse didžiausia tikimybė laimėti buvo priskiriama romanistams Haruki Murakami iš Japonijos ir Ngugi wa Thiong'o iš Kenijos. Trečioje vietoje – kanadietė Margaret Atwood , kurios romanas „Tarnaitės pasakojimas“ (The Handmaid's Tale) neseniai buvo ekranizuotas itin palankiai įvertintame televizijos seriale, ketvirtoje – izraelietis Amosas Ozas.
[[ge:lrytas:lrytas:2862494]]
Skirtingai nuo kitų Nobelio premijų, kurios dažniausiai padalijamos dviem trims laureatams, literatūrinė paprastai atitenka vienam laimėtojui. Per daugiau negu amžių trunkančią istoriją ši premija tik keturis kartus padalyta dviem laimėtojams.
Literatūros premijos laureatų vidutinis amžius – 64 metai. Jauniausias buvo Rudyardas Kiplingas, gavęs apdovanojimą 42 metų, vyriausia – 88 metų Doris Lessing, paskelbta laureate 2007 metais.
Du laureatai atsisakė Nobelio literatūros premijos – Borisas Pasternakas (1958 m.) ir Jeanas Paulis Sartre'as (1964 m.).
[[ge:lrytas:lrytas:492300]]
