A.Bieliauskas sovietiniais laikais buvo garsus ir populiarus rašytojas, tokių romanų kaip „Rožės žydi raudonai“, „Kauno romanas“, „Tada, kai lijo“, „Ramūs laikai“, „Vilniaus kalneliai“, autorius.
„Kūrybinė laisvė tada buvo ribota. Išraiškos priemonės – irgi. Bet buvo galimybė išsiveržti – vieniems su ezopine kalba, kitiems – be ezopinės. Aš ir Mykolas Sluckis savo romanuose šnekėjom be ezopinės kalbos – tai aiškus sąmonės srautas.
Rašytojo profesija nebuvo taip labai skatinama tarybiniais metais. Reikėjo pasiekt tam tikrą lygį, kad galėtum rašyti, nes kiekvienas pilietis privalėjo kur nors dirbt. Už ideologines pažiūras – kad mes rašom tarybiškai – pinigais mūsų niekas neapiberdavo. Pinigus reikėjo uždirbt. Ir man, kaip ir visiems, reikėjo valgyti, gyventi, auginti vaikus. Aš buvau sąlyginai laisvas rašytojas", - „Kauno dienai“ yra kalbėjęs A.Bieliauskas.
Būsimasis prozininkas, publicistas, literatūros kritikas A.Bieliauskas gimė 1923 m. spalio 5 d. Naujuosiuose Neveronyse, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje.
1937–1941 m. mokėsi Kauno 3-oje valstybinėje gimnazijoje. 1939 m. įstojo į LLKJS, bendradarbiavo pogrindinėje komjaunimo spaudoje, 1940–1941 m. buvo LLKJS Pažaislio valsčiaus komiteto sekretorius. 1941 m. prasidėjus vokiečių okupacijai pasitraukė į SSRS, dirbo miškų darbininku, nuo 1942 m. tarnavo 16-oje lietuviškoje divizijoje, mokėsi partijos-komjaunimo kursuose Jaroslavlyje, dirbo LLKJS CK, bendradarbiavo Maskvos radijo lietuviškose laidose, spaudoje.
1944–1946 m. buvo LLKJS Kauno miesto komiteto I-asis sekretorius. 1946–1949 m. Kauno universitete studijavo lietuvių literatūrą. 1947–1949 m. dirbo laikraščio „Tarybų Lietuva“ apžvalgininku. Nuo 1949 m. gyveno Vilniuje, dirbo žurnalo „Švyturys“ skyriaus vedėju.
1951 m. Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete baigė lietuvių literatūros specialybę. 1951–1954 m. dirbo „Švyturio“ vyr. redaktoriaus pavaduotoju, 1954–1970 m. vyriausiuoju redaktoriumi.
A.Bieliauskas 1959–1960 m. buvo LTSR rašytojų sąjungos valdybos sekretoriumi, 1970–1976 m. valdybos pirmininku.
A.Bieliauskas 1971–1980 m. buvo LTSR AT deputatas.
Pirmieji A.Bieliausko kūriniai – propagandinės publicistinės apybraižos, šlovinančios sovietinę santvarką. Romanuose „Darbo gatvė“, „Rožės žydi raudonai“ ryški komunistinė ideologija, tikrovė vaizduojama pagal socialistinio realizmo kanonus.
Vėliau schemišką vaizdavimą bandė pagyvinti lyrinėmis refleksijomis („Mes dar susitiksim, Vilma!“), vidiniu monologu („Kauno romanas“, „Tada, kai lijo“, „Ramūs laikai“).
Romanuose „Patogi moteris“, „Kitų gyvenimas“ vyrauja dorinės temos. Išleido literatūros kritikos knygų. Kūrinių išversta į anglų, rusų, ukrainiečių, estų, lenkų, latvių, vokiečių ir kitas kalbas.
A.Bieliauskas nenutilo ir Lietuvai atgavus Nepriklausomybę. Išleido keletą romanų, tokių kaip „Patogi moteris“, „Kitų gyvenimas“, „Sau paminklą sta...“, „Amžinai su amūrais“, „Joks, arba Rugsėjy, kai išplaukia laivai“, kelias pamąstymų, apsakymų knygas.
Atsisveikinimas su rašytoju Alfonsu Bieliausku šeštadienį, sausio 27 dieną, nuo 10 iki 14 val. Olandų laidojimo namuose, IV salėje. Urna su jo pelenais išnešama 14 val. Laidotuvės vyks Antakalnio kapinėse Menininkų kalnelyje.
