Leidėjai skaičiuoja pelną, o lankytojai, tikėkimės, jau skaito įsigytas knygas. Nors šiųmetėje mugėje per keturias dienas įvyko per 500 daugiau ar mažiau prasmingų kultūrinių renginių, tai, kas vyko prie leidyklų stendų, vis dėlto jiems kažin ar prilygo.
Kokios knygos buvo perkamiausios šiųmetėje Vilniaus knygų mugėje? Tiksliai atsakyti į šį klausimą kol kas keblu, nes oficialių pardavimų duomenų dar nėra. Lrytas.lt vis dėlto pabandė išsiaiškinti Vilniaus knygų mugės bestselerius. Keturiolikos leidyklų atstovų tiesiai šviesiai paklausėme, kokiomis jų leidyklos knygomis pirkėjai mugėje labiausiai domėjosi? Pateikiame jų atsakymus.
1. „Alma littera“ direktorė Danguolė Viliūnienė nė nemirktelėjusi ištarė, kad perkamiausia šios leidyklos knyga mugėje buvo Liudo Mažylio „99 metai po įvykio“. Šio istoriko surastas Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės aktas jam pelnė ne vieną valstybės apdovanojimą ir tautos herojaus vardą. Tačiau autorius teigė, kad šios patirties įkvėpta debiutinė „veiksmo dokumentikos“ knyga – siekis į mistines gyvenimo aplinkybes pažvelgti kitaip – truputį pankiškai, ironiškai ir per fantastikos prizmę.
Kaip labiausiai perkamas leidyklos vadovė vardijo dar kelių lietuvių autorių knygas: Sigito Parulskio tekstų rinkinį „Amžinybė manęs nejaudina“, Renatos Šerelytės romaną „Raganos širdis. Paslaptingoji Barboros Radvilaitės ir jos patikėtinės Magdalenos istorija“, Algirdo Kumžos „Kuksando. Kelio knygą“ ir, žinoma, Algimanto Čekuolio apysakų rinkinį „Teisuolių vakarienė“, kurioje autorius grįžo į grožinę literatūrą ir pateikė naujų apysakų.
D.Viliūnienė taip pat džiaugėsi, kad mugėje buvo perkamos ir verstinės knygos: Elenos Ferrante „Neapolietiškos sagos“ trečioji dalis „Apie tuos, kurie pabėga, ir tuos, kurie lieka“ bei Isabel Allende „Vidury žiemos“.
2. „Apostrofos“ vadovė Giedrė Kadžiulytė nė akimirkos nesuabejojusi ištarė, kad mugėje perkamiausia šios leidyklos knyga buvo Giedros Radvilavičiūtės „Tekstų persekiojimas“. Tai trečiasis šios autorės esė rinkinys, kuriame ji atsigręžė į rašytojus ir kitus žmones.
Perkamos buvo ir kitos šios leidyklos išleistos lietuvių autorių knygos – Aido Marčėno eilėraščių rinkinys „Dirbtinis kvėpavimas“ bei Tomo Venclovos knyga „Nelyginant šiaurė magnetą: pašnekesiai su Ellen Hinsey“.
3. „Baltų lankų“ vadovas Saulius Žukas taip pat pirmiausia ištarė lietuvio – Bumblausko – pavardę. Pasak jo, tarp perkamiausių šios leidyklos knygų buvo istorikų Alfredo Bumblausko ir Mangirdo Bumblausko knygos „Lietuvos istorija. Paaugusių žmonių knyga“ pirmoji dalis.
Iš lietuvių autorių taip pat buvo perkama Antano Šileikos „Basakojis bingo pranešėjas“. Tai žaismingi ir atviri, ironiški ir jaudinantys lietuvių emigrantų sūnaus atsiminimai apie dvi jo tėvynes: gyvenimą Kanadoje ir nuolatinį grįžimą – mintimis ar fiziškai – į Lietuvą nuo XX a. septintojo dešimtmečio iki šių dienų.
Mugėje tarp perkamiausių šios leidyklos knygų buvo ir verstinės literatūros naujienos: Julliano Barneso „Kalbant atvirai“, Eleanor Catton „Šviesuliai“, Karlo Oves Knausgardo „Mano kova“ ir nobelininko Kazuo Ishiguro „Dienos likučiai“ bei „Neleisk man išeiti“.
4. Leidyklos „Jotema“ atstovai perkamiausia šios leidyklos knyga mugėje įvardijo Dano Browno romaną „Kilmė“. Jie taip pat stebėjosi, kad itin perkami buvo George'o Orwello romanai „1984“ ir „Gyvulių ūkis“.
Leidėjai spėjo, kad, matyt, jau užaugo nauja skaitytojų karta, kuri iki šiol šio autoriaus nebuvo skaičiusi. Tiesa, G.Orwello knygos nebuvo itin brangios – jos kainavo tik 4–5 eurus.
5. „Kitų knygų“ vadovas Gediminas Baranauskas iškart ištarė Yuvalio Noah Harari pavardę. Pasak jo, labiausiai buvo perkamos abi šio autoriaus knygos – ankstesnioji „Sapiens. Glausta žmonijos istorija“ ir naujiena „Homo deus. Glausta rytojaus istorija“.
Pirmojoje į praeitį pažvelgėme lyg į mutavusį žmogų – tarsi ir panašų, bet visiškai kitokį. Antrojoje kartu su autoriumi žvelgiame į netolimą ateitį – pasaulį, įveikusį karą, badą ir marą, bet susidursiantį su iš tiesų mutavusiu žmogumi. Mutavusiu iš mąstančios į dievišką būtybę.
G.Baranauskas tarp labiausiai perkamų paminėjo dar dvi šios leidyklos knygas: vokiečio Peterio Wohllebeno „Paslaptingą medžių gyvenimą“ ir amerikiečių rašytojo Howardo Phillipso Lovecrafto siaubo apsakymų rinkinį „Tykantis tamsoje“.
6. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidyklos vadovas Gytis Vaškelis, paklaustas apie perkamiausias knygas, išsyk ištarė Viktorijos Daujotytės pavardę. Mugėje skaitytojai labai domėjosi dviem šios autorės knygomis – „Lituanistika Lietuvos akivaizdoje“ ir „Prigimtinės kultūros ratilai“.
Pasak G.Vaškelio, taip pat buvo perkamos dar kelios knygos – Dainiaus Razausko „Vytis ir Gediminaičių stulpai simboliniu požiūriu“ bei Antano Vienažindžio eilėraščių rinktinė su kompaktiniu disku „Dainos lietuvininko žemaičiuose“. A.Vienažindžio eilėraščius įskaitė Algirdas Latėnas.
7. Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos atstovai perkamiausia įvardijo Arvydo Anušausko knygą „Prezidento žvalgas: du gyvenimai“.
Iš lietuvių autorių skaitytojai taip pat labai domėjosi su Justinu Marcinkevičiumi susijusiomis knygomis – Valentino Sventicko sudaryta „Kokį jį prisimename“ ir poeto kūrybos rinktine „Amžiaus pabaiga“. Dar pirkėjai domėjosi romanu apie Vytautą Mačernį „Dūžtančios formos“, kurį parašė Aldona Ruseckaitė.
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla į mugę buvo pakvietusi švedų autorę Leną Andersson – tad perkami buvo ir jos romanai „Be įsipareigojimų“ ir „Estera“.
8. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro atstovai perkamiausia knyga įvardijo Alfredo Bumblausko, Alfonso Eidinto, Antano Kulakausko, Mindaugo Tamošaičio „Lietuvos istoriją kiekvienam“.
Mugės lankytojai, leidyklos atstovų teigimu, taip pat domėjosi kitais istoriniais dalykais – litais ir medicina. Tarp perkamiausių buvo Stanislovo Sajausko „Lito istorija“ ir Rimgaudo Virgilijaus Kazakevičiaus „Medicinos atradimų istorijos“.
9. Leidyklos „Obuolys“ stendo darbuotojos perkamumo lyderiu pavadino Davido Lagercrantzo romaną „Mergina, kuri pakliuvo į voratinklį“. Tai populiariojo Stiego Larssono trilogijos „Millenium“ tęsinys. Kadangi autorius jau miręs, šią knygą buvo patikėta parašyti D.Lagercrantzui.
Tarp perkamiausių „Obuolio“ knygų taip pat buvo Andriaus Užkalnio „Minčių srautas“, Beatos Tiškevič „Vyvenimas“ ir Adolfo Ramanausko-Vanago autobiografija „Partizanų gretose“. Dainavos apygardos, Pietų Lietuvos partizanų srities LLKS gynybos pajėgų vado atsiminimai rašyti 1952–1956 metais. Juose atskleidžiami pirmieji partizanų kovos žingsniai, palaipsnis ginkluoto pasipriešinimo stiprėjimas, kovotojų santykiai su gyventojais, priešo veiksmai ir partizanų kovos būdai, jų kasdienė buitis bei dvasiniai išgyvenimai.
10. „Odilės“ darbuotoja Bartė Kuolytė pačia perkamiausia šios leidyklos knyga įvardijo Witoldo Gombrowicziaus „Lenkiškus prisiminimus“. Tai vienas įspūdingiausių XX amžiaus Vidurio Europos intelektualinių tekstų, iki šiol beveik nepažintas Lietuvos skaitytojų. Jis gimė radijo stoties „Laisvoji Europa“ užsakymu ir buvo skirtas skaityti per radiją. Todėl apie esminius dalykus čia kalbama laisvu, šnekamuoju, kartais netgi liežuvautojo stiliumi. Meno ir literatūros pasaulis, politika, moterys, aristokratija ir inteligentija, jauno žmogaus branda – tai temos, kurios aptariamos šmaikštaus ir atviro kritiko žvilgsniu.
Perkamos buvo ir dar kelios „Odilės“ knygos – Valdo Papievio romanas apie pokarį „Brydė“, rašytas prieš daugelį metų, ir Wolfo Erlbraucho knyga „Antis, Mirtis ir tulpė“. Vienoje garsiausių pasaulyje paveikslėlių knygoje paliečiama vaikų literatūroje neįprasta, bet labai svarbi – gyvenimo pabaigos – tema.
11. „Sofoklio“ atstovai perkamiausia leidyklos knyga pavadino mugėje viešėjusios Izraelio rašytojos Zeruyos Shalev romaną „Meilės gyvenimas“. Buvo perkami ir pernai mugėje viešėjusio žydų rašytojo Abrahamo B. Yehoshuos romanai „Moteris Jeruzalėje“ ir „Ponas Manis“.
Pirkėjų dėmesio nestokojo ir Roberto Musilio „Žmogus be savybių“. Tai bene intelektualiausias XX a. romanas, tapęs moderniosios literatūros klasika. Jis toks pat reikšmingas kaip Jameso Joyce'o, Marcelio Prousto kūriniai, artimas Thomo Manno, Hermanno Hessės, Franzo Kafkos prozai. Milanas Kundera yra pasakęs, kad tai jo šimtmečio knyga, proveržis romano istorijoje – iki tol nėra buvę kito tokio kūrinio, kur mąstymas užimtų tiek vietos.
12. „Tyto albos“ vadovė Lolita Varanavičienė stebėjosi, kad mugės pirkėjų pomėgiai keičiasi – jiems dabar esą labiausiai rūpi ne kaina, o knygos kokybė. Perkamiausia šios leidyklos knyga mugėje buvo kunigo Algirdo Toliato „Gerumo liūnas“. Tai antroji kunigo pamokslų knyga, liturginių C metų pamokslų ciklas, kuriame plėtojamos pirmojoje knygoje „Žmogaus ir Dievo metai“ gvildentos temos. Interpretuodamas Šventojo Rašto fragmentus autorius nagrinėja psichologines, dvasines, moralines ir vertybines problemas. Kunigas Algirdas kreipiasi į visus – tikinčiuosius, netikinčiuosius ir ieškančiuosius.
L.Varanavičienė apgailestavo, kad mugėje visiems norintiems neužteko Rimanto Kmitos populiariojo romano „Pietinia kronikas“, bet džiaugėsi, kad nepraranda populiarumo Lucindos Riley ciklas „Septynios seserys“. Pasak leidėjos, pirkėjai noriai pirko ketvirtąją dalį „Perlų sesuo“ ir teiravosi, kada galės įsigyti tolesnę dalį.
13. „Vagos“ stendo darbuotojos viena per kitą kartojo mugėje viešėjusio lenkų režisieriaus Krzysztofo Zanussio knygą „Gyvenimo strategijos, arba Kaip suvalgyti sausainį ir jį turėti“. Pasakojimas apie nenuolankaus, net ir šiandien prieš srovę einančio menininko kelią buvo perkamiausias šios leidyklos leidinys mugėje.
Nemažo dėmesio sulaukė ir kelios kitos verstinės knygos. Tai Virginios Woolf romanas „Tarp veiksmų“, Dano Kindlono ir Michaelo Thompsono „Augant Kainui: kaip apsaugoti berniukų jausmų pasaulį“.
Iš lietuvių autorių populiarumo nestokojo Remigijaus Savicko, pasirašančio Remi Khaladu, knyga „Pabudimo alchemija miegančioje visuomenėje“ ir Tomo Misiukonio bei Almantos Jakštaitės-Vinkuvienės knyga „Vadovas per 24 h: gyvybiškai svarbūs patarimai augantiems vadovams“.
14. Leidyklos „Žara“ vadovė Ramutė Žandarienė perkamiausia pavadino Liberto Klimkos knygos „Rimtos, juokingos ir graudžios senojo Vilniaus istorijos“ antrąjį leidimą.
Leidėja taip pat paminėjo Eugenijaus Skerstono „Prabangą, madą, stilių“, Amino Maaloufo „Samarkandą“ ir VI a. romėnų mokslininko ir biurokrato Jordano knygą „Apie getų kilmę ir žygius“.
