„55-ajame savo žurnalo numeryje mes didžiuodamiesi pristatome neskelbtą E.Hemingway apsakymą „A Room on the Garden Side“, – teigiama spaudos pranešime. – Kūrinys perteikia sodrią atmosferą ir atspindi daug E.Hemingway pamėgtų temų, tokių kaip karas, drąsa, mirtis ir viltis.“
„A Room on the Garden Side“ – vienas iš penkių apsakymų, apie kuriuos 1956 metų rugpjūtį E.Hemingway pranešė savo leidėjui Charlesui Scribneriui jaunesniajam. Iš tų apsakymų iki šiol skelbtas tik vienas – „The Cross Roads“.
Išėjus „The Strand Magazine“ 55-ajam numeriui, neskelbti liks dar trys kūriniai: „Indian Country and the White Army“ (kitas pavadinimas – „The Limited Objective“; „Ribotas tikslas“), „The Monument“ („Paminklas“) ir „The Bubble Reputation“ („Išpūsta reputacija“).
„Strand Magazine“ taip anonsuoja apsakymo „A Room on the Garden Side“ siužetą: pasakojama pirmuoju asmeniu, herojus – žmogus, vardu Robertas, kartais vadinamas „Tėčiu“, veiksmas vyksta Antrojo pasaulinio karo metais Paryžiaus viešbutyje „Ritz“. Robertas vaizdingai apibūdina kareivius, pavargusius nuo karo, tačiau tikinčius ateitimi.“
Kaip tvirtina „The Hemingway Society“ tarybos narys Kirkas Curnuttas, personažas, vardu Robertas, yra rašytojo prototipas – armijos draugai jį taip pat vadino „Tėčiu“, o pačiame apsakyme esama visko, dėl ko skaitytojai mėgsta E.Hemingway prozą – apsakymus apie karą ir jo randus žmonių sielose, pokalbius apie knygas prie taurės vyno…
Viešbučio „Ritz“ baras, kuriame vyksta apsakymo veiksmas, rašytojui buvo ypač brangus. Žodžiai „Ritz“ ir Hemingway iš esmės tapo sinonimai po to, kai 1926 m. pasirodė romanas „Saulė taipgi teka“ („Fiesta“). Ši knyga išgarsino jaunąjį autorių, pelnė jam pasaulinę šlovę ir materialinę nepriklausomybę.
„Kai pagalvoju apie gyvenimą rojuje, vaizduotė visada mane nuskraidina į Paryžiaus „Ritz“, – rašė E.Hemingway.
1944 metais, kai sąjungininkai išsilaipino Normandijoje, E.Hemingway, būdamas karo korespondentas, išsiprašė leidimo dalyvauti karinėse operacijose ir vadovavo 200 prancūzų partizanų grupei. Pasiekęs Paryžių jis patraukė „vaduoti viešbučio „Ritz“ rūsių“.
Vokiečių viešbutyje jau nebuvo, ir Hemas ėmė triukšmingai švęsti pergalę. Viešbučio valdytojas padarė tai, kas neįmanoma, – okupacijos metu išsaugojo nepaliestus garsiuosius viešbučio vyno rūsius.
„Tos dienos vakare užsienio korespondentai, lydėję Leclercą, pasirodė Paryžiuje. Fotokorespondentas Robertas Capa atsidūrė prie viešbučio „Ritz“ ir atpažino kareivį, saugantį įėjimą į viešbutį, – tai buvo E.Hemingway vairuotojas Pelkey. Šis Robertui trumpai atraportavo: „Tėtis užgrobė gerą viešbutį. Daug visko rūsiuose. Greičiau kilkite viršun.“ Ir iškart į viešbučio „Ritz“ 31-ąjį kambarį siūbtelėjo lankytojų srautas…“
Yra legenda, kad garsųjį kokteilį „Kruvinoji Meri“ („Bloody Mary“), kuris tapo Paryžiaus viešbučio „Ritz“ simboliu, 1950 m. specialiai E.Hemingway sukūrė tenykštis barmenas. Medikai uždraudė rašytojui gerti ir jo ketvirtoji žmona Mary Welsh griežtai sekė, kad būtų laikomasi gydytojų nurodymų.
Tuomet barmenas ir sugalvojo Hemui mišinį, prisodrintą alkoholio, bet neužgniaužiantį kvapo. Neva E.Hemingway šį gėrimą pavadino „Kruvinąja Mere“ savo žmonos garbei. Tiesa, tai viso labo legenda, kurią uoliai kartoja viešbutis „Ritz“.
1956 metais viešbučio valdytojas ir E.Hemingway draugas Charles’is Ritzas rūsyje surado rašytojo pamirštą lagaminą. Jame buvo bloknotas, kuriame E.Hemingway aprašinėjo savo gyvenimą Paryžiuje trečiajame dešimtmetyje. Rašytojas suredagavo bei papildė šiuos užrašus ir jie tapo prisiminimų knygos „Šventė, kuri visada su tavimi“ pagrindu. Rengti knygą spaudai jau po rašytojo mirties baigė jo našlė M.W.Hemingway. Knyga išleista 1964 m. ir viešbutis „Ritz“ įsitvirtino pasaulio literatūroje.
„Ritz“ saugo savo garsiojo svečio atminimą: barą „Hemingway“ puošia rašytojo nuotraukos, lankytojams siūloma jo mėgto viskio ir kokteilių.
Parengė Milda Augulytė
