„Jis buvo milžinas visame, ką pasiekė, ir jis mirė apsuptas tų, kuriuos jis mylėjo; jis nugyveno gyvenimą, kupiną nuostabaus kūrybingumo ir užmojų“, – sakė rašytojo žmona Lady Naipaul.
Vidiadharas Surajprasadas Naipaulas parašė per 30 knygų, o 2001 metais laimėjo Nobelio literatūros premiją.
Jis gimė 1932 metais netoli Port of Speino Trinidade, imigrantų iš šiaurės Indijos šeimoje. Jo tėvas buvo žurnalistas ir rašytojas. Būdamas 18 metų V. S. Naipaulas išvyko į Angliją studijuoti Oksfordo universitete ir gyveno Didžiojoje Britanijoje.
Tačiau didžiąją savo gyvenimo dalį jis praleido keliaudamas ir dėl to tapo šiuolaikinio šaknų neturėjimo simboliu.
Švedijos akademija, skirdama rašytojui Nobelio premiją, pabrėžė, kad jis – „literatūrinis keliautojas aplink pasaulį, iš tikrųjų namie jausdamasis tik savyje, savo nepakartojamame balse“.
V. S. Naipaulas buvo angliškosios prozos meistras, savo kūryboje tyrinėjęs susvetimėjimą – individo atsiskyrimą nuo visuomenės.
Jis rašė tiek trumpus apsakymus, tiek romanus, tiek kelionių dienoraščius.
Jo pirmųjų knygų veiksmas vyksta Vest Indijoje, o pirmojoje didžiulės sėkmės sulaukusioje 1961-ųjų knygoje „Namai ponui Bisvasui“ („A House for Mr Biswas“) V. S. Naipaulas aprašo savo tėvo, indų imigranto akimis pamatytą Angliją po imperijos žlugimo. Vėliau jis rašė apie kolonializmo ir nacionalizmo poveikį trečiajam pasauliui.
Be to, V. S. Naipaulas tapo vienu pirmųjų rašytojų, pelniusiu Britanijos literatūros premiją – „Man Booker“. 1971 metais šia premija buvo įvertintas jo kūrinys „Laisvoje šalyje“ (In A Free State).
Rašytojas taip pat garsėjo ir savo tiesmukumu: buvusį Britanijos premjerą Tonį Blairą jis yra palyginęs su piratu, vadovaujančiu socialistinei revoliucijai.
