45 metų D.Meiere laisvai kalba lietuviškai. Nenuostabu, nes ji ne vienerius metus praleido Lietuvoje – Viniaus universitete studijavo lietuvių filologiją. Ji taip pat yra studijavusi Sienos universitete Italijoje.
D.Meiere puiki vertėja, į latvių kalbą verčianti literatūros kūrinius iš italų ir lietuvių kalbų.
Latvijos skaitytojus ji supažindino ne tik su tokių italų rašytojų kaip Umberto Eco, Italo Calvino ir Alessandro Baricco proza, bet ir su vienos garsiausių lietuvių autorių Kristinos Sabaliauskaitės kūriniu „Silva rerum“.
Dace išvertė tris šio keturių romanų ciklo dalis. K.Sabaliauskaitės kūrinys Latvijoje sulaukė nepaprastos sėkmės – jis pateko į latvių skaitytojų išrinktą 100 visų laikų mėgstamiausių knygų sąrašą.
Socialinių tinklų apklausa
D.Meiere Biržuose vykusiame forume „Šiaurės vasara“ perskaitė pranešimą „Lietuvių literatūros vertimai Latvijoje ir jų (ne)sėkmės“. Tai nebuvo sausa mokslinė kalba, paremta nenuginčijamais faktais ir tiksliais archyvų duomenimis. Tai buvo greičiau žaidimas, į kurį įstraukė ne tik forumo dalyviai.
D.Meiere, prieš atvykdama į Biržus, savo socialinių tinklų paskyrose paprašė sekėjų išvardinti lietuvių rašytojų pavardes. Tačiau tik tas, kurios atmintyje iškyla truputį pasukus smegenis, o ne įsisukus į paieškos sistemą „Google“.
Nors D.Meiere nesitikėjo, tačiau netrukus jos pasiūlymą išgirdo daugybė žmonių – aišku, labiau tų, kurie yra iš literatūros pasaulio ir mėgsta skaityti knygas.
Daces paskyrose pasipylė komentarai su lietuvių rašytojų pavardėmis. Vienos kartojosi kone visuose komentaruose, kitos buvo paminėtos vos po kartą. Šiaip ar taip, surinkti duomenys Dacei leido atlikti nedidelį tyrimą ir apytikriai išsiaiškinti, kokie lietuvių rašytojai Latvijoje populiariausi.
Paminėjo 95 pavardes
Latviai iš viso paminėjo 95 lietuvių pavardes. Juokingiausia, kad ne vien rašytojų. Tarkime, net dešimt žmonių paminėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, du – Donato Banionio pavardes.
Na, jeigu M.K.Čiurlionis, be tapybos ir muzikos, rašė ne vien laiškus, tai aktorius D.Banionis greičiausiai apsiribojo tik asmeniniais laiškais. Buvo paminėtas ir Kazys Šimonis, kuris daugeliui lietuvių geriau pažįstamas kaip dailininkas nei kaip poetas.
Nuotr. iš asmeninio albumo.
Įdomu tai, kad latviai prie lietuvių rašytojų priskyrė Czeslawą Miloszą, Romainą Gary, Adomą Mickevičių. Kai kurie net atsiminė tokius lietuvių rašytojus, kurių knygos pastaraisiais metais nebuvo verstos į latvių kalbą.
Tai Neringa Abrutytė, Rasa Aškinytė, Agnė Žagrakalytė, Undinė Radzevičiūtė, Paulina Pukytė, Nijolė Miliauskaitė, Aidas Marčėnas, Jurgis Kunčinas, Kęstutis Navakas, Marius Ivaškevičius, Donatas Petrošius, Rolandas Rastausas ir kiti.
Kas gi šioje apklausoje tapo lyderiais? Jurga Ivanauskaitė, kuri buvo paminėta net 84 kartus. Nenuostabu, nes latviškai šios šviesaus atminimo rašytojos knygos leistos net aštuoniskart. Antroje vietoje puikuojasi Kristina Sabaliauskaitė, surinkusi 81 balsą. Trečiojoje atsidūrė Kristijonas Donelaitis su 19 balsų.
Toliau rikiuojasi Justinas Marcinkevičius, Ričardas Gavelis, Rūta Šepetys, Marius Ivaškevičius, Saulius Tomas Kondrotas, Sigitas Parulskis, Kazys Saja, Salomėja Nėris.
Pasak D.Meiere, latviai žino ir yra skaitę išties nemažai lietuvių rašytojų. Ypač turint omenyje tai, kad nuo 1991 metų iš lietuvių į latvių kalbą išverstos tik 185 knygos. Atmetus tokius su grožine literatūra nesusijusius leidinius kaip „Santechniko vadovėlis“, liktų tik 79 knygos: 43 prozos, 29 vaikams ir paaugliams, 7 poezijos.
Atsakomasis lietuvių smūgis
„Šiaurės vasaros“ rengėjai ir dalyviai, reaguodami į D.Meiere tyrimą, nusprendė atlikti ir lietuvių apklausą. Feisbuko lankytojams buvo pasiūlyta išvardinti latvių rašytojų pavardes, kurios pirmos šauna į galvą.
Nors iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad lietuviai žinos mažiau latvių rašytojų pavardžių, tačiau buvo kitaip. Lietuviai išvardino per 110 latvių rašytojų.
Šios apklausos lyderiu tapo puikus poetas Knutas Skujeniekas, ne sykį lankęsis Lietuvoje, apdovanotas Jotvingių premija ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu. Šis latvių poetas feisbuke surinko 16 lietuvių balsų.
Antroje vietoje atsidūrė 14 balsų surinkusi Laima Muktupavela. Jos į lietuvių kalbą išversti romanai „Kilpa“ ir „Pievagrybių testamentas“ buvo visai populiarūs ir mūsų šalyje.
Trečioji vieta atiteko šviesaus atminimo Peteriui Brūveriui (13 balsų). Jis buvo ne tik išties įdomus poetas, bet ir ištikimas lietuvių rašytojų kūrinių vertėjas į latvių kalbą.
Pagal feisbuko lankytojų iš Lietuvos balsus sudarytame sąraše toliau rikuojasi tokie latvių rašytojai kaip Mara Zalite, Nora Ikstena, Rainis, Imantas Ziedonis, Vilis Lacis, Inese Zandere, Uldis Berzinis, Aspazija, Inga Abele ir kiti.
Latvių paminėti lietuvių rašytojai (eilės skaičius, vieta, Vardas ir pavardė, balsų skaičius):