„Litexpo“ parodų rūmuose vyksta Vilniaus knygų mugės atidarymas. Valdžios atstovai mosuoja liežuviais it sparnais. Ekonomikos ir inovacijų ministras savo liežuvio sparnu išranda Giotenburgo knygų stakles. Man nesvarbu, kad iš tikrųjų knygų presą sukonstravo toks J.Gutenbergas, nes turiu svarbesnių reikalų – pradedu švęsti pažinimo šventę.
Nepažįstamoji, ne laiku ir ne vietoje įžiebusi telefoną, tikrai nevaldo situacijos. Savo svajones reikėtų labiau slėpti nuo nepažįstamųjų akių – kitaip net greičiau nei per dieną gali tapti ne tokia jau ir nepažįstama.
Ministras stengiasi atrodyti išsilavinęs, o jau truputį pažįstamoji nori apkeliauti visą pasaulį. Kada nors? Vieną dieną? Gal per dieną? O gal per artimiausias keturias dienas? Šiais laikais viskas įmanoma. „Visas pasaulis – tavo delne“, – negaliu prisiminti, ar tai aš sugalvojau, ar būta tokios reklamos?
Klydinėju Vilniaus knygų mugės labirintais, kažką mintyse cituoju, o gal jau dainuoju. Atsiduriu Muzikos salėje. Staiga atsimenu vienos rengėjos žodžius, kad Vilniaus knygų mugė iš Dainų šventės perėmė tai, ką šioji buvo pradėjusi prarasti – visuomenės telkimo veiksnį.
Nežinau, kaip dėl šio veiksnio, bet populiariojo renginio pavadinimas reikalauja drastiško veiksmo – papildymo. Vilniaus dainų ir knygų mugė – kaip bandomasis variantas, visai skamba. Lyg drugelio sparno mostas, ar ne? Ar gali drugelio sparnų suplazdėjimas Brazilijoje sukelti tornadą Teksase? Ar rengėjai, tuos dvidešimt metų prižiūrėję Vilniaus knygų mugę, tikrai valdė situaciją?
„Gerai pastebėjai, šortai patogesni už kelnes“, – visai ne drugio sparnu tapšnoja per petį bičiulis. Jis tai savo kailiu patyrė, nes ką tik atlaikė „kelnes“ su V.Landsbergiu. Aš tuo metu jau buvau aprašęs mugės naujieną – „Šortus“, kuriuose vyko keliolikos minučių trukmės rašytojų ir kritikų pašnekesiai.
„Šortų“ idėjos autoriai tikėjosi, kad tai bus aršios, dėmesį kaustančios ir kraują stingdančios dvikovos, bet jos lyg ir be jokių akivaizdžių priežasčių virto murkimu vienu balsu. Galbūt todėl sėdėdamas „Šortuose“ galvoje perkošiau matematiko A.Turingo atradimus ir gyvenimą.
Visi žinome, jog A.Turingas iššifravo „Enigmos“ kodą, padėjusį įveikti Hitlerį. Tada britų valdžia jam skyrė moteriškų hormonų nuo homoseksualumo, kurie jį pavertė nemąstančiu impotentu. Nors valdžios ir genijaus santykiai dažniausiai būna košmariški, mažai kas gali atsiminti, kad A.Turingas mostelėjo drugelio sparnu, ir šiandien mes kiekvienas turime po pasaulį delne.
Be visa kita, A.Turingas praėjusio amžiaus 6-ojo dešimtmečio pradžioje atliko eksperimentą su cheminiais skysčiais ir atrado, kad gamtoje, pasaulyje, visatoje iš tiesų vyksta proto ir matematikos taisyklėms tik iš dalies paklūstantys savaiminiai dalykai.
Kitaip tariant, nors daugelio reiškinių pradžią galima apibrėžti formulėmis, nedidelės paklaidos lemia didelius pokyčius, kurių tomis formulėmis apskaičiuoti ir numatyti neįmanoma. Dar kitaip tariant, nors dukart du ir yra keturi, tikrovėje dėl savaiminio reiškinių vystymosi dukart du dažnai gali tapti ne visai keturiais. Ir visiškai kitaip tariant, mes nevaldome situacijos, ją valdo evoliucija.
Tuo pat metu B.Belousovas atliko panašų eksperimentą su pulsuojančiais geliais. Prie tų pačių išvadų priėjęs rusų mokslininkas buvo pasmerktas valdžios ir nuvarytas į kapus. Ir beveik tuo pat metu R.Bradbury parašė apsakymą „Nudundėjo griaustinis“ apie safarį laike. Jame pirmąsyk buvo užsiminta, kad drugelis gali keisti ateities įvykius.
Tik po dviejų dešimtmečių amerikietis matematikas E.Lorenzas garsiai paklausė, ar gali drugelio sparnų mostas Brazilijoje sukelti tornadą Teksase, ir netrukus sukūrė chaoso teoriją. Nors mes chaosą suprantame kaip netvarką, tai iš tikrųjų yra tvarka, kuri, tarsi paneigdama pradines formules ir taisykles, savaime virsta kitokia tvarka, kurios iš anksto apskaičiuoti ir numatyti neįmanoma. Kaip ir zebro kailio raštų įvairovės.
Panašu, jog Vilniaus knygų mugės rengėjai prieš dvidešimt metų mostelėjo drugelio sparnu, ir renginys ėmė vystytis savaime, nepaisydamas pačių rengėjų primetamų taisyklių, kol virto tornadu, atskiru pasauliu, jau neturinčiu beveik nieko bendra su tikrove už mugės laiko ir ribų. Pasauliu, kurį truputį pažinta nepažįstamoji jau apkeliavo per keturias dienas.
