„Prisipažinsiu, kai keliavau pirmuosius kartus su klientais, man tikrai trūko informacijos, ypač bendro konteksto, kodėl Afrika yra būtent tokia, – prisipažino Gabrielė Štaraitė, egzotinių kelionių organizatoriaus „Travel Planet“ bendraturtė ir vadovė. – Iki šiol lietuviškose knygose apie Afriką, kaip ir daugelyje su kelionėmis susijusių knygų Lietuvoje, buvo pateikiami keliautojų ar ten gyvenusių žmonių įspūdžiai ir patirtys. Dažnai – tik apie vieną šalį. Faktus, kuriuos sudėjau į knygą „Apie Afrikos žmones ir žvėris“, surinkau skaitydama knygas ir keliaudama. Ši knyga ir yra tarsi Afrikos kelionių konspektas.“
Pristatyme apsilankiusiai europarlamentarei Aušrai Maldeikienei labai smalsu atsiversti knygą apie Afriką – prieš kelerius metus ji drauge su Gabriele Štaraite keliavo po Etiopiją. Ekonomistę žavėjo galimybė išvysti pasaulio kultūros istorijai svarbias vietas, ypač į atmintį įstrigo vizitas į vietos turgų.
„Ten susirenka įvairių genčių atstovai. Jie suveža savo užaugintus grūdus, kitą produkciją ir vyksta mainai, – įspūdžiais dalijosi A.Maldeikienė. – Viskas taip, kaip prieš šimtus metų, tik tarp jų dar šmirinėja turistai. Vadovėliuose buvau skaičiusi, kas yra natūriniai mainai, tačiau net negalėjau įsivaizduoti, kad tai pamatysiu savo akimis.
Lankydamiesi gentyse už kiekvieną nuotrauką turėjome susimokėti – kiekviena pozuotoja reikalavo savo atlygio. Tad kelios fotografijos – ir jau pradedi skaičiuoti, ar tikrai nori dar ką nors įamžinti. Įdomiausia, kaip mums pasakojo, kad turistams išvykus moterys atidžiai suskaičiuoja uždarbį ir ta, kuri tądien surinko daugiausia pinigų, gali didžiuotis, jog yra gražiausia, – juk su ja labiausiai norėta nusifotografuoti!“
Keliautojas Danas Pankevičius, 2017-aisiais išrinktas Lietuvos Kolumbu, Afriką atrado prieš keletą metų, kai jau buvo išmaišęs nemažai pasaulio kampelių, – jo aplankytų valstybių skaičius artėja prie dviejų šimtų. Jį taip sužavėjo Juodosios Afrikos unikalumas, kad į šį žemyną vyko per dvidešimt kartų, leidosi į ne vieną ekspediciją – ką tik grįžo po pusmečio, apkeliavęs turistų aplenkiamas šalis: Angolą, Gaboną, Kongą, Kamerūną, Čadą.
Keliautojo tikslas – patekti ten, kur retai įžengia atvykėlio koja, t. y. rasti unikalias gentis, iki šiol gyvenančias taip, kaip jų protėviai, ir su jomis susipažinti.
„Afrikoje viskas labai greitai keičiasi“, – pabrėžė D.Pankevičius.
Neseniai jis nuvyko į vieną atokų Namibijos kaimą, kuriame lankėsi prieš trejus metus. Ir apstulbo ant vienos molinės trobelės pamatęs saulės bateriją – kaime jau buvo mobiliojo ryšio telefonų, tad atsirado ir jiems įkrauti reikalingų įrenginių.
„Iš tiesų Afrika kol kas yra ta vieta, kur gali pasijusti atradėju“, – pripažino keliautojas.
Knyga apie Afriką džiaugėsi ir Lietuvoje gyvenanti etiopė Eskedar Maštavičienė. Ji pažymėjo, kad visame pasaulyje gajus stereotipas, jog Afrika – tik ginkluoti konfliktai, badas ir skurdas: „Galima verkti ir skųstis, tačiau Afrikoje yra ir daug neatrastų galimybių – šiame žemyne galima pasimėgauti unikalia gamta, pažinti autentiškas kultūras. Todėl man patinka, jog Gabrielė ragina keliauti ir pačiam atrasti savo Afriką, o atvykstantys turistai padeda šalims atsitiesti.“
„Apie Afrikos žmones ir žvėris“ tinka ir pirmai pažinčiai su Juodąja Afrika (knygoje pasakojama apie Užsacharę – žemyno dalį į pietus nuo Sacharos), ir norint sužinoti daugiau. Pirmoje dalyje pateikiamos geografinės ir istorinės aplinkybės, padėsiančios suprasti, kodėl Afrika yra tokia. Antrojoje – pažintis su įdomiausiomis, keisčiausiomis gentimis, šio žemyno atradėjais ir žmonėmis, kurie atstovauja moderniai Afrikai. Trečia dalis skirta žvėrims, dėl kurių autorė ir pamilo šį žemyną.
