Panašiai yra ir su knygomis – naujienos traukia ir domina, tačiau esama ir anksčiau išleistų knygų, kurios nepraranda aktualumo, įdomumo ir vertės. Nuolat perleidžiamos knygos – tai tarsi tie patikrinti kraštai, kur norisi ne tik sugrįžti, bet ir rekomenduoti apsilankyti kitiems.
Kviečiame sužinoti, kurias nuolat aktualias knyginių kelionių kryptis rinktis šiemet kvietė leidykla „Baltos lankos“.
<strong>Amžinai populiari kelionė į Antikos pasaulį</strong>
<strong>Madeline Miller „Achilo giesmė“ (iš anglų k. vertė Adonė Mitkevičienė)</strong>
Įkvėptas Homero „Iliados“ romanas „Achilo giesmė“ – tai istorija apie žemiškus dievus ir dieviškus žmones, jų likimus, kovą dėl valdžios, nemirtingą šlovę, aistras, išdavystes ir meilę. Per jų poetiškai ir vaizdingai papasakotus likimus atgyja nemarios Trojos karo ir Antikos legendos.
<strong>Madeline Miller „Kirkė“ (iš anglų k. vertė Eglė Raudonikienė) </strong>
„Kirkė“ – ryškių veikėjų ir užburiančios kalbos pasakojimas apie šeimos susipriešinimą, dievų intrigas, sąžinę ir atsakomybę už savo klaidas, apie nepaprastą moters valią ir motinos meilę, stiprybę, pasiaukojimą ir pergales vyrų pasaulyje.
<strong>Jo Nesbø serija apie Harį Hūlę </strong>
Pagaliau ir vėl galima įsigyti visas 12 Jo Nesbø serijos apie Harį Hūlę knygų lietuvių kalba. Leidykla „Baltos lankos“ pakartotinai išleido tas serijos knygas, kurios buvo tapusios tikrų tikriausiu deficitu net ir skaitytų knygų pardavimo vietose.
Ir jau susipažinusiesiems su Hario Hūlės personažu, ir dar tik planuojantiesiems pradėti skaityti pateikiame chronologinį knygų serijos sąrašą:
1.<span style="white-space:pre"> </span>Šikšnosparnis
2.<span style="white-space:pre"> </span>Tarakonai
3.<span style="white-space:pre"> </span>Raudongurklė
4.<span style="white-space:pre"> </span>Nemezidė
5.<span style="white-space:pre"> </span>Pentagrama
6.<span style="white-space:pre"> </span>Gelbėtojas
7.<span style="white-space:pre"> </span>Sniego senis
8.<span style="white-space:pre"> </span>Šarvuota širdis
9.<span style="white-space:pre"> </span>Vaiduoklis
10.<span style="white-space:pre"> </span>Policija
11.<span style="white-space:pre"> </span>Troškulys
12.<span style="white-space:pre"> </span>Peilis
<strong>Pasiilgtos kryptys</strong>
<strong>Adam Johnson „Našlaičių prižiūrėtojo sūnus“ (iš anglų k. vertė Povilas Gasiulis)</strong>
Romano „Našlaičių prižiūrėtojo sūnus“ pagrindas – jauno žmogaus kelionė per ledinius vandenis, tamsius požeminius tunelius ir klaikias tardymo kameras paslaptingiausios pasauly diktatūros šalyje – Šiaurės Korėjoje.
Tai ir kvapą gniaužiantis trileris, ir pasakojimas apie prarastą nekaltybę, ir poetiška meilės istorija. Šiuo romanu Adamas Johnsonas nusipelno būti priskirtas prie didžiausių šiandienos rašytojų.
<strong>Ruth Ozeki „Knyga laiko būčiai“ (iš anglų k. vertė Nijolė Regina Chijenienė)</strong>
Šiame romane Ruth Ozeki meistriškai analizuoja ryšį tarp rašytojo ir skaitytojo, tarp praeities ir dabarties, tarp fakto ir fikcijos, tarp kvantinės fizikos, istorijos ir mito.
Šis romanas – nepaprastai išradinga, literatūrinį origamį primenanti istorija apie žmones siejančius nematomus ryšius ir tikrųjų savo namų paieškas.
<strong>J. M. Coetzee „Barbarų belaukiant“ (iš anglų k. vertė Violeta Tauragienė)</strong>
Romano „Barbarų belaukiant“ pasakotojas, lojalus neįvardytos Imperijos pareigūnas, tarnaujantis mažame pasienio mieste, gyvena ramų gyvenimą, kolekcionuoja akmenis, kasinėja griuvėsius dykumoje ir šifruoja paslaptingus rašmenis ant tuopos skalų.
Bet kartą mieste pasirodo pulkininkas Džolas ir stoja į žūtbūtinę kovą su barbarais, kurie laikomi pavojingais Imperijai. Suvokęs, kaip žiauriai ir neteisingai elgiamasi su belaisviais, miestelio teisėjas pajunta užuojautą aukoms ir įvykdęs protesto aktą pats tampa Imperijos priešu.
<strong>Salvador Dali „Paslėpti veidai“ (iš prancūzų k. vertė Liucija Baranauskaitė-Černiuvienė)</strong>
Vienintelis Salvadoro Dali romanas „Paslėpti veidai“ nukelia mus į keistą romantiško dekadentizmo atmosferą.
Pasitelkęs vizualiai turtingą, beveik fotografišką kalbą, autorius aprašo aristokratų gyvenimus, jų iškrypusias aistras ir taurią meilę. Ekscentriškas, švaistūniškas aukštuomenės gyvenimo būdas simbolizuoja prieškario Europos nuosmukį.
Knygos veiksmas, prasidėjęs 1934 metų Paryžiuje, ritasi iki Maltos, Šiaurės Afrikos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir vėl sugrįžta į Prancūziją, kur ir baigiasi paskutinėmis Antrojo pasaulinio karo dienomis.
<strong>Lisa Chaney „Chanel. Intymus gyvenimas“ (iš anglų k. vertė Aistė Černiauskė)</strong>
Remdamasi naujai atrastais meilės laiškais, policijos įrašais ir interviu, Lisa Chaney atskleidžia tiesą apie Chanel priklausomybę nuo narkotikų ir romanus su moterimis. Ji taip pat galutinai atsako į seniai ramybės nedavusį klausimą apie Chanel meilužį vokietį: ar jis buvo nacių šnipas?
Čia atskleidžiamas Chanel paveikslas – skandalingas, jis paslaptingesnis ir tamsesnis negu bet kurioje kitoje iki šiol parašytoje biografijoje.
<strong>Kryptis – namai </strong>
<strong>Mažvydas Jastramskis „Mums reikia vado? Prezidento institucija nuo Landsbergio iki Nausėdos“</strong>
Politikos mokslų daktaras Mažvydas Jastramskis, remdamasis per daugelį metų sukauptais sociologiniais duomenimis, moksliniais tyrimais, politikos ekspertų ir dalyvių komentarais, prezidentų biografijomis ir asmeniniais pokalbiais su jais, knygoje „Mums reikia vado?“ atsako į daugybę klausimų apie Lietuvos prezidento instituciją, lygina buvusius bei esamus prezidentus ir aptaria jų reikšmę šalies politikai nuo Nepriklausomybės atgavimo iki pat šių dienų.
<strong>Rimvydas Petrauskas „Galia ir tradicija“</strong>
Knygoje pasakojama, kaip atsiranda ir išnyksta, kaip prisimenamos ir užmirštamos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės diduomenės giminės. Kiekvienas skyrius – tai ir atskiros giminės istorija, ir su ja susijusio Lietuvos istorijos aspekto aptarimas.
Pagrindinės temos – politinė ir visuomeninė galia ir ją įprasminanti atmintis. Kilmingos giminės savivoka reikšdavosi visų pirma per tradiciją – kilmę ir priklausymą „namams“, suprantamiems tiek kaip tėvonijų visuma, tiek kaip žmonių – gyvų ir mirusių giminaičių – bendrija.
<strong>Laimonas Briedis „Vilnius savas ir svetimas“</strong>
Ši knyga – tai miesto biografija, tik perteikta ne remiantis Lietuvos istorija, bet tarsi įrašyta įvairiaspalviame Europos žemėlapyje. Vilniaus pasakojimas joje skleidžiasi tarsi keliaujant geografinių atradimų keliu – ir Vilnius prieš mus iškyla lyg svetimas miestas nežinomame krašte.
Tokio pasakojimo tikslas turi piligrimystės – asmeninių – siekių, todėl ir knyga visų pirma yra grįžimas į Vilnių: ieškojimas to, kas jame buvo prarasta, užmiršta arba nepastebėta.
<strong>Kraštai, kurie niekada nenusibosta</strong>
<strong>John Williams „Stouneris“ (iš anglų k. vertė Violeta Tauragienė)</strong>
Viljamas Stouneris, sunkią vaikystę praleidęs vienoje Misūrio fermų, tėvų išsiunčiamas į koledžą studijuoti agronomijos, tačiau vaikino gyvenimą aukštyn kojom apverčia... septyniasdešimt trečias Williamo Shakespeare'o sonetas.
Ir jis, paklusdamas savo širdžiai, prieš tėvų valią žengia pirmą savarankišką žingsnį. Tačiau, nors ir tapęs studentų mėgstamu profesoriumi, jis niekada neranda sau vietos išoriniame pasaulyje. Stouneris – ne tik archetipinis amerikietis, bet ir egzistencinis herojus, radęs atšiaurią vienatvės paguodą negailestingame pasaulyje.
<strong>Hanya Yanagihara „Mažas gyvenimas“ (iš anglų k. vertė Marius Burokas)</strong>
„Mažas gyvenimas“ – giesmė broliškai draugystei ir meilei XXI amžiuje, pasakojimas apie šeimas, kuriose gimstame, ir apie šeimas, kurias susikuriame patys, žmogiškosios ištvermės ir empatijos meditacija.
Tai viena labiausiai pritrenkiančių, metančių iššūkį, liūdinančių, sukrečiančių ir jaudinančių kelionių per sudėtingą žmogaus gyvenimą, nukelianti mus į vienas tamsiausių kada nors grožinėje literatūroje aprašytų vietų ir vis dėlto suteikianti šviesos.
<strong>Lauren Groff „Moiros ir Furijos“ (iš anglų k. vertė Aistė Kvedaraitė-Nichols)</strong>
„Moiros ir Furijos“ – reikšmingas linktelėjimas antikinei tragedijai, pasigardžiavimas jos vertomis kūrybos ir aistros, pagiežos ir išdavystės, gyvenimo ir mirties, išganymo ir atpildo temomis. Anot pačios autorės, tai ne tiek istorija, kiek didinga būtybė, į paviršių iškilusi iš tamsiausių gelmių. Tačiau bene svarbiausia joje ne tai, kas pasakyta, o tai, kas nutylėta.
<strong>Colleen Hoover „Mes dedame tašką“ (iš anglų k. vertė Laima Pacevičienė)</strong>
Dažniausiai mus skaudina tie, kuriuos mylime labiausiai. „Mes dedame tašką“ – tai jautrus pasakojimas apie meilę ir pasitikėjimą, apie smurtą šeimoje ir tėvų sprendimus, kurie gali nulemti vaikų gyvenimą.
<strong>Hiro Arikawa „Keliaujančio katino kronikos“ (iš japonų k. vertė Marijus Kriaučiūnas)</strong>
Nana išsiruošė į kelią. Kadaise laukinis katinas, dabar jis patogiai tupi ant priekinės sidabrinio furgono sėdynės greta savo šeimininko Satoru ir žvelgia pro langą į besikeičiančius pribloškiamo grožio Japonijos vaizdus.
Satoru jam nepaaiškino, kodėl reikėjo leistis į šią kelionę, bet Nanai nelabai ir rūpi: kad ir kiek ilgai, kad ir kaip toli keliautų, jam svarbiausia – kad šį nuotykį patirs kartu su savo žmogumi. Tačiau, įpusėjus kelionei ir aplankius tris senus Satoru draugus, Nana ima nuvokti, koks tikrasis jų kelionės tikslas ir kaip stipriai tai galų gale pakeis jųdviejų gyvenimus.
Susiję straipsniai
<strong>Mary Beth Keane „Šiltinė“ (iš anglų k. vertė Vytautas Petrukaitis)</strong>
Jie vadino ją Mikrobų Moterimi. Šiltininke Mere. Bėgdama nuo skurdaus ir nepakeliamai sunkaus gyvenimo Airijoje, Merė Melon atvyksta į Niujorką.
Užsispyrusi, ryžtinga ir pasitikinti savo jėgomis, sunkiu darbu ji prasiskina kelią į Niujorko aukštuomenės namus ir netrukus tampa visų gerbiama virėja. Tačiau, tarnaudama vis kitiems šeimininkams, Merė nė neįtaria, kad paskui ją driekiasi vidurių šiltinės nešamos mirties šleifas.