Būta savitos žvejų kultūros
„Vėl džiaugsmas, nes rankose laikome naują istorinių atsiminimų serijos knygą apie Lietuvos priekrantės žvejų gyvenimą ir buitį tarpukariu ir anksčiau. Tai D.Elerto kruopščiai surinkta amžininkų ir tyrėjų tekstų antologija“, – kalbėjo LJM leidybos veiklą kuruojanti Neringa Stančikienė.
Pradiniu postūmiu imtis šios antologijos, pasak N.Stančikienės, buvo siekis publikuoti Lietuvo jūrų muziejuje saugomus šio marinistinės kultūros židinio kūrėjo ir ilgamečio jo vadovo istoriko Aloyzo Každailio, Edmundo Mačiulaičio etnografinių ekspedicijų Šventosios apylinkėse užrašus.
Leidinio sudarytojas istorikas D.Elertas apgailestauja, kad Lietuvos istorijoje vis dar įsišaknijęs žemdirbiškas pradas – lietuviai į jūrą žvelgia nuo kranto, dažniausiai ją sieja paplūdimių teikiamais malonumais, nors dar visiškai neseniai pajūrio ruože nuo Nemirsetos iki Melnragės, Kuršių nerijoje gyventa tikrųjų „jūros žmonių“, būta savitos priekrantės žvejų kultūros.
Parengė nuoseklią antologiją
„Deja, priekrantės žvejų gyvensena, jų buitis menkai iki šiol tyrinėta ir pažinta. Pamirštas geografo Kazio Pakšto romantiškas raginimas lietuviams veidu gręžtis į jūrą, veržtis į vandenynus, statyti uostus. Šis leidinys iš dalies gali užpildyti spragas“, – tvirtino D. Elertas.
Pradėjęs gilintis žvejybos Baltijos priekrantėje temą D.Elertas greitai įsitikino, jog ne itin gausūs, fragmentiški tarpukario Lietuvos pajūrio kasdienybės tyrimai Palangos ir Klaipėdos kraštų pajūrio žvejų buities, jų gyvenimo būdo ypatumų plačiau neatskleidžia.
Pabandyta antologijoje surinkti periodikoje, kituose leidiniuos išblaškytų tekstų nuotrupas ir suguldyti jas knygoje atskiromis temomis: žmonių likimai, charakteriai, aplinka, visuomenė, laivyba, žvejyba, prekyba, nelaimės jūroje, kulinarija, genealogija, statistika, terminija.
Užfiksuota ir tamsioji pajūrio žvejų gyvenimo pusė – polinkiai į spirito ir kitokių prekių kontrabandą, žūtys, elgesys su jūros gyvūnais. Amžininkų liudijimų rinkinį papildė Mikelio Balčiaus, Egidijaus Bacevičiaus, Jono Buzo, E. Mačiulaičio, D. Elerto straipsniai.
Slegia skola jūros žmonėms
Autentiški pasakojimai apie XIX–XX a. pirmosios pusės pajūrio žvejų kasdienybę įdomūs kaip tiesioginis jų buities atspindys. Pasakotojų, jų prisiminimus užrašiusiųjų tyrinėtojų jau nebėra, bet išsaugoti keli A.Každailio pašnekesių su senoliais žvejais "šišioniškiais" garso įrašai padeda išgirsti jų tartį, pajausti kalbos ritmą, papildyti fonetinę medžiagą kitokia informacija.
D. Elerto surinktą ir susistemintą medžiagą pratęsė tolesniam moksliniam interpretavimui atviri genealoginiai duomenys, statistika.
Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė tikisi, kad pirmoji profesionaliai parengta senųjų pajūrio žvejų kasdienybę ir gyvenimą atspindinti etnografinių šaltinių antologija skatins tolimesnius tyrimus.
„Muziejininkai jaučia pareigą grąžinti skolą Baltijos priekrantėje šimtmečiais gyvenusiems "jūros žmonėms“, kurių kultūra, savita gyvensena kartu su žvejų kaimais negrįžtamai sunaikinta 1944–1945 metais“, – pažymėjo LJM vadovė.
