Ketvirtadienio vakarą kviestinė publika susirinko Gedimino prospekte įsikūrusiame klube „Nijinsky III“, kuriame jai buvo pristatyta „Tomo Mūro“ audio knygos instaliacija ir „ero-mazo“ performansas. Vaizdine ir garsine dalimi pasirūpino menininkai Otomo de Manuelis (Prancūzija), Rūta Mur, Valerija Gneuševa. Instaliacijos scenografė – Agnė Povilonytė, šviesų dailininkas Eugenijus Sabaliauskas.
Renginio svečiai, nusileidę į burleskos klubo rūsį, pateko į romano „Tomas Mūras“ pasaulį. Klubo erdvėse buvo įkurdintos meninės instaliacijos iš „Tomo Mūro“ detalių – savotiško knygos pasaulio skeveldrų. Instaliacijas lydėjo romano fragmentų įrašai, kuriuose girdėjosi knygos autoriaus balsas. Performanso metu transliuojamos ištraukos iš romano sujungė visus pasirodymus į vieną dramaturginį audinį.
„Beveik prieš devynis mėnesius išėjo mano romanas „Tomas Mūras“. Išėjo pačiu blogiausiu tokiam romanui metu – po devynių dienų prasidėjo karas. Ištikti šoko visi mes kiauras dienas tūnojome telefonuose, sekdami karo naujienas, visiems mums buvo ne iki knygų, juolab romanų, kuriuose yra taika. Dabar jaučiu, kad anas šokas pamažu praeina, žmonės vėl grįžta prie knygų. Deja, tos prieš pat karą išėjusios knygos liko gulėti nuskendusios skaitytojų dėmesio dugne. Ir autoriaus pareiga, jei jis gyvas, pabandyti ištraukti savo knygą iš to dugno“, – neseniai feisbuke parašė Marius Ivaškevičius.
M.Ivaškevičiaus „Tomas Mūras“ – atviras, skausmingas romanas apie kūrėjo nuovargį, senėjimą, neviltį. Apie šlovės kainą ir grėsmę. Yra jame ir intymių žlungančio gyvenimo epizodų, ir iki skausmo geidžiamos meilės ilgesio. „Meilė, panašiai kaip rašymas: jeigu negali iš savęs išspausti maksimumo, tai geriau to nedaryti – tokia Tomo Mūro filosofija. Jis tą taiko ne tik kūrybai, bet ir jausmams. Jei neišspaudi maksimumo, vadinasi, dar nesi vertas tos meilės, nesi vertas tos moters, dėl kurios eini iš proto. Tai visiško perfekcionisto liga, ji prasiveržia ir į kitus Tomo Mūro gyvenimo plotus. Viską, ką bedarytų, jis turi daryti arba tobulai, arba nedaryti išvis“, – viename interviu yra sakęs M.Ivaškevičius.
Kalbėdamas apie sekso scenas M.Ivaškevičius atskleidė: „Žinokit, labai sunku rašyti sekso scenas. Gali parašyti, bet rašyti ir jausti, kad štai pavyko – visai kas kita. Gerą sekso sceną – kaip gerą seksą – nelengva padaryti. Tai kaip geras orgazmas moteriai. Tik dabar supratau. Buvo keletas mano pjesių, tačiau ten sekso scenos buvo su sarkazmu, ironija. Šioje knygoje turbūt pirmą kartą tą dariau nuoširdžiai, tiksliau personažas darė. Ir tikrai gerbiu, jei kur nors randu gerai sukaltą sekso sceną.“
Apie ką šis romanas? „Romane „Tomas Mūras“ ką tik suvažiavusi menininkų kompanija atranda suniokotą, sudaužytą namuką, kaip jie patys vadina – narvą. Atrodo, kad jį suknežino kažkokia žvėriška jėga, visur kraujo dėmės ir t. t. Jie nesupranta, kas galėjo nutikti ten gyvenusiam žmogui. Jiems lieka jausmas, kad tai gali atsitikti su bet kuriuo iš jų. Tiesa, pagrindinis veikėjas Tomas Mūras mano, kad narvas – tik forma, kurią tu pats užpildai turiniu. Tik nuo tavęs priklauso, ar tai bus kraujas, ar gėlės.
Į tuos standartinius, visiškai identiškus narvus arba apartamentus mes kiekvienas atsinešėme save ir kiekvienas rašėme savo istorijas, savo personažų istorijas. Tai nėra mano istorija. Aš tikrai nesu Tomas Mūras. Jis visiškai kito sukirpimo, kito mąstymo ir kitos pasaulėjautos žmogus.
Nenoriu išduoti siužeto, bet daugeliu atvejų tikrai nesielgčiau taip, kaip pasielgia Tomas Mūras. Tai kitas žmogus. Užstrigęs žmogus. Aš priešingai – šiuo metu išgyvenu net labai didelį kūrybinį pakilimą. Tuo tarpu romane matome žmogų, kuris užsikirto savo perfekcionizme. Tomas Mūras išgyvena situaciją, kai keli kartelę vis aukščiau, kai nori ir jauti, kad privalai peršokti buvusį save, bet neturi resursų ir telieka vegetavimas.
Tai knyga apie menininko tarnystę, nes tai nėra tiesiog profesija, ši profesija iš tavęs ištraukia visus syvus. Menininkas yra tas, kuris jaučia, kad privalo atiduoti maksimumą. Ne nueiti į darbą, padirbti, uždirbti pinigų ir važiuoti atostogų. Jis turi save išgremžti iki dugno, nes kitaip visada lieka jausmas, kad neiššaus, neatliks savo misijos.
Tai pavojinga ne tik dėl begalinio fizinio savęs alinimo, bet ir dvasinio perdegimo, nes ateina momentas, kai nebetiki, kad gali ką nors padaryti.“
Romano „Tomas Mūras“ idėja M. Ivaškevičiui kilo 2017-aisiais, kai jis metus praleido menininkų rezidencijoje Vokietijoje, Bambergo miestelyje. Knygos personažas, įsitaisęs rašytojo galvoje, nepaliko jo dar ketverius metus – kol knyga buvo parašyta. Išleista ji šių metų vasario viduryje.
Audioknyga „Tomas Mūras“ buvo įrašyta prieš savaitę. Paties autoriaus įskaityta knyga jau pasiekė pirmuosius klausytojus.
