Dažnas istorinis romanas neapsieina be įnirtingų kautynių, brolžudiškų mūšių, kitaip tariant, be vienokių ar kitokių karo scenų.

Tarp perkamiausių grožinių knygų gegužę patekusi Gigi Griffis „Imperatorienė“ („Alma littera“, vertė I.Kupčinskienė) – ne apie karą, nors karas virš personažų „kabo it nuodingas debesis“.

„Karas – mūsų paskutinė išeitis, jūsų ekscelencija, o ne būdas praleisti laiką“, – įsitikinęs vienas pagrindinių romano personažų Pranciškus Habsburgietis, Austrijos imperatorius, nenorintis turėti su gresiančiu konfliktu tarp Rusijos ir Prancūzijos nieko bendra.

Labiau apie taiką

„Imperatorienė“ – labiau apie sostų karus, rūmų intrigas ir, žinoma, meilę, bet ne tokią, kokia buvo būdinga aniems laikams, kai santuokos priežastis dažniausiai būdavo šalies interesai, o tokią, kuri „sotina sielą“.

G.Griffis – 40 metų rašytoja, gimusi JAV. 2012 metais ji pardavė savo turtą ir leidosi į kelionę po Europą. Keliavo po įvairias šalis, rašė kelionių gidus, galiausiai ėmėsi feministinės istorinės grožinės literatūros, atskleidžiančios mažai žinomas istorijas ir maištingus moterų charakterius. Ji šiuo metu gyvena Portugalijos mieste Porte. Jos kūryba išversta į prancūzų, italų, portugalų, estų ir lietuvių kalbas. „Imperatorienė“ – debiutinis G.Griffis romanas.

[[ge:lrytas:lrytas:32242384]]

„Imperatorienė“ – kiek netikėtas žvilgsnis į vienos žymiausių karališkųjų porų – Sisi ir Pranciškaus – meilės istoriją. Romane ji, toji meilės istorija, gal kiek ir prasilenkia su istorine tiesa, bet, regis, kaitina skaitytojų kraują. Romano veiksmas užsimezga 1853-iaisiais. Šešiolikmetė Bavarijos princesė Elžbieta, visų meiliai vadinama Sisi, yra griežtai nutarusi laukti tikros, galvą pamesti verčiančios meilės.

Vyresnė jos sesuo Elena sutinka tekėti už Austrijos imperatoriaus Pranciškaus Habsburgiečio. Po neilgų derybų sutariama, kad per artimiausią Pranciškaus gimtadienį bus iškeltos vestuvės, kurios užtikrins Austrijos ir Bavarijos politinę sąjungą. Tačiau atvykęs į Bavariją Pranciškus susižavi Elenos seserimi Sisi, kuri pagaliau išgyvena tai, apie ką anksčiau žinojo tik iš poetų eilių ir girdėjo bardų giesmėse.

[[ge:lrytas:lrytas:30872036]][[ge:lrytas:lrytas:30343596]]

Įdomu tai, kad G.Griffis romanas pasirodė 2022-ųjų rugsėjį – tuo pat metu kaip ir „Netflix“ serialas, pastatytas pagal šį kūrinį. Tad ir mums, lietuvių skaitytojams, tai yra gera galimybė patikrinti, ar serialas ir romanas papildo vienas kitą ir ar pritartume G.Griffis minčiai, kad ekrane matome ilgesingus žvilgsnius, kūnų padėtį, veido išraiškas, o knygoje – tai, kas vyksta herojų galvoje.

Labiau apie karą

„Dabar žmonės daug žino apie Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, apie jį kasdien praneša televizija, radijas, naujienų portalai. Bet tai paviršutiniškos žinios, perprasti karo mechanizmą nėra lengva. Tai padaryti gali padėti karo istorija, liudijanti, kad – neįtikėtina – visi karai tam tikru atžvilgiu panašūs: tokia pati pradžia, kruvinos kovos, iliuzijų žlugimas, jėgų išsekimas ir pabaiga. Žinoma, skiriasi kovos priemonės, žalos dydis, kitaip sakant – karo formos.

[[ge:lrytas:lrytas:32242383]]

Skaitydami knygoje pateikiamus istorinius pavyzdžius, žiūrinėdami iliustracijas patys tuo įsitikinsite“, – tarp gegužę perkamiausių negrožinių leidinių patekusios knygos „Karai ir taikos. Nuo seniausių laikų iki dabarties“ („Alma littera“) pratarmėje rašo Valdas Rakutis.

54 metų V.Rakutis – Lietuvos karo istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius, politikas, Lietuvos Respublikos Seimo narys. Jis tokių knygų kaip „Prieš panyrant į sutemas: Lietuva XVIII amžiuje: kai ir Lenkija, ir Varšuva buvo mūsų“ ir „Karo meno istorija: nuo seniausių laikų iki 1850 metų“ autorius, kuriam dažnai pagelbėja žurnalistė Žilvinė Petrauskaitė.

[[ge:lrytas:lrytas:31251155]][[ge:lrytas:lrytas:31790966]]

V.Rakučio „Karai ir taikos. Nuo seniausių laikų iki dabarties“ – savotiškas eseistinis „Karo meno istorijos“ variantas, parašytas žaismingesniu, grakštesniu stiliumi ir tonu, gal ir praradęs rimtąjį enciklopediškumą, bet atradęs vadinamąją įdomiąją faktologiją, kuri intriguoja net ir istorija ne itin besidomintį skaitytoją. Tai liudija ir knygų skyrių pavadinimai: „Kodėl vadams nerūpi varvančios karių nosys?“, „Kaip atrodo taikos derybų stalas?“, „Kam reikia lietuviškų ginklų?“

Be to, „Karai ir taikos“ pasakoja ne tik apie karą, jo priežastis, principus, karo pramonę, bet ir apie taiką, kuri yra visų karų tikslas. Kaip ji sudaroma, kaip keičia laimėtojų ir pralaimėtojų likimus, kuri yra tvari, o kuri – iš anksto žinoma – ilgai netruks? „Kiekvieno karo tikslas – geresnė taika... Visuomenės linkusios pateisinti naikinimą tik tada, jei jis atneša geresnę taiką, geresnę padėtį“, – teigia V.Rakutis.

Tarp perkamiausių gegužės mėnesio knygų – ir taika, ir karas