Vasarą saulės spindulių viliojami kauniečiai dažnai renkasi poilsį gamtoje. Nereto palydovas – knyga. Vis augantį skaitytojų skaičių pastebi ir Kauno bibliotekos. Literatūros miestiečiai ieško ir knygų nameliuose.

Kaunas – žalias, gamtos apsuptas miestas, tad vietų, kur prisėsti ar prigulti su knyga, tikrai netrūksta.

Kauno bibliotekos skaitytojams vasarą irgi plačiai atvėrusios duris – čia netrūksta ir renginių, ir naujausių romanų.

Tačiau bibliotekos ir knygynai – ne vienintelė vieta, kur galima išsirinkti norimą knygą. Kaune vis daugėja knygų namelių, iš kurių galima pasiimti kitų paliktas nereikalingas knygas arba įdėti saviškių.

Su knyga – neišskiriama pora

Knygų dėklais ir kitais knygiškais aksesuarais prekiaujančios parduotuvės „Mythical Pages“ įkūrėja Evelina Martišė su knyga – neišskiriamos draugės. Mergina „Laikinajai sostinei“ pasakojo skaitanti visur, kur tik gali ir kai tik randa laiko.

„Skaitau įvairaus žanro knygas. Daugiausia jas perku arba gaunu per knygų prenumeratas. Bibliotekoje lankausi dėl renginių, organizuojamų veiklų, knygas skolinuosi retai“, – dalijosi E.Martišė.

[[ge:lrytas:lrytas:32629360]][[ge:lrytas:lrytas:32706762]]

Kad namuose neprisikauptų begalybė knygų, kaunietė turi sprendimą – nereikalingas neša į knygų namelius.

„Knygų nameliai man labai patinka, jų galėtų būti daugiau. Dažniausiai ten knygų įdedu pati, kartais randu ir kažką įdomaus“, – sakė E.Martišė.

Pašnekovė sakė dažniausiai skaitanti namuose, tačiau dabar, kai taip džiugina oras, neretai įsitaiso ir kur nors gamtoje.

„Viena mėgstamiausių vietų Kaune – prie Kauno marių, Pažaislio vienuolyno“, – šyptelėjo E.Martišė.

Namelį gali pasistatyti visi

Už knygų namelius Kaune miestiečiai iš dalies turėtų būti dėkingi Stasiui Daukšiui. Jo įkurta ne pelno organizacija „Dalinkis knyga“ plėtoja nemokamą knygų mainų tinklą visoje Lietuvoje.

2016 metais įkurtos organizacijos tikslas – kad būtų kuo daugiau nemokamų bibliotekėlių, vadinamųjų knygų namelių, kur vyksta knygų mainai, – kiekvienas praeidamas gali pasiimti norimą knygą ar atnešti savąją kitiems.

S.Daukšio teigimu, knygų namelį gali pasistatyti visi, kas tik nori, – ir pavieniai asmenys, ir bendruomenės, ir įmonės. Pastačius reikėtų kreiptis į organizaciją „Dalinkis knyga“ – tuomet už vienkartinį mokestį namelis pažymimas internetiniame knygų namelių žemėlapyje.

[[ge:lrytas:lrytas:32540919]][[ge:lrytas:lrytas:32799638]]

„Namelius gali statyti kiekvienas, kuris nori skaitymo džiaugsmu dalytis su kitais. Apribojimų nėra“, – aiškino jis.

Oficialiai Kaune tokių namelių – aštuoni, tačiau realybėje jų – dar daugiau, mat ne visi pasistatę namelį kreipiasi į organizaciją. Tad tikslų skaičių nusakyti sunku.

Knygų namelio išvaizda – jį statančiojo reikalas, mat, nors kai kurie namelius nusiperka jau gatavus, dauguma mėgsta juos nusikalti patys.

„Žmonės gali patys pasidaryti norimo dizaino ar dydžio namelį. Man visi nameliai gražūs, originalūs. Patinka, kad jie visi skirtingi, patinka, kai namelių kūrėjai pasitelkia fantaziją, juk tai – kažkuria prasme žaidimas. Norisi, kad būtų spalvinga, kad visiems būtų linksma ir smagu, kad visi turėtų gerą nuotaiką“, – šnekėjo S.Daukšys.

Pašnekovo teigimu, tokie knygų nameliai džiugina skirtingus žmones – ir vaikus, ir suaugusiuosius, nes čia galima rasti įvairaus žanro kūrinių – ir vaikiškų knygelių, ir enciklopedijų, ir romanų, ir poezijos knygų. Tereikia nebijoti leistis į paieškas.

S.Daukšys pridūrė, kad mainytis knygomis nameliuose neprivaloma – jei neturite ko įdėti, knygą galite tiesiog pasiimti dykai.

„Nėra griežtai nustatyta, kad jei paėmei knygą, turi įdėti kitą. Yra ir tokių, kurie tik deda knygas ir jų neima. Žinau ne vieną žmogų, kuris yra daugiau atnešęs nei paėmęs“, – sakė jis.

Nors tokios mažytės bibliotekėlės kauniečiams dažniausiai kelia geras emocijas, deja, pasitaiko ir namelių niokotojų. Kartais vietoj knygų kai kurie sumąsto įdėti tuščių butelių ar kitokių šiukšlių.

„Žmonės tokių namelių neniokoja. Tų, kurie niokoja, negaliu pavadinti žmonėmis“, – atsiduso S.Daukšys.

Bibliotekose daugėja skaitytojų

Kad kauniečiai noriai skaito, pasidžiaugė ir miesto bibliotekos. Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos skyriai ir padaliniai per praėjusius metus aplankyti net 551 557 kartus. Vidutinis mėnesio lankytojų skaičius – 45 963.

„Pasaulinė pandemija ir du karantinai lankytojų skaičių buvo smarkiai apkarpę, tačiau jau grįžtame į priešpandeminį lygį ir stebime nuolatinį skaičių augimą.

Kauniečiai skaito daug ir visos gyvenamuosiuose rajonuose esančios bibliotekos sulaukia nemažai lankytojų. Tačiau rekordininkai – Eigulių ir Šilainių mikrorajonai, čia daugiausia skaitančių žmonių“, – statistiką komentavo V.Kudirkos viešosios bibliotekos direktorė Nomeda Domeikienė.

Anot jos, dažniausiai bibliotekoje lankosi darbingo amžiaus žmonės ir senjorai. Didžiausią dalį sudaro 36–55 metų skaitytojai, antroje vietoje – 66 metų ir vyresni. Kasmet daugėja ir jaunesnių lankytojų, tačiau dažniausiai jie lankosi ne skaitymo tikslais.

„Knygų išdavimas jauniems žmonėms nedidėja taip, kaip norėtume, tačiau mes vis tiek džiaugiamės, kad jaunimas atranda kitų ne mažiau įdomių veiklų bibliotekose: naudojasi vieša interneto prieiga, dalyvauja renginiuose, edukacinėse veiklose, savanoriauja“, – kalbėjo N.Domeikienė.

Stabiliai auga ir po modernizacijos atsivėrusios Ąžuolyno bibliotekos skaitytojų skaičius. Vidutinis šios bibliotekos lankytojų skaičius per mėnesį siekia beveik 15 tūkst.

„Biblioteką naujai atranda vis daugiau lankytojų“, – džiaugėsi Ąžuolyno bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vadovė Enrika Kromerova-Dubinskienė.

Nors dažniau čia knygas ima ir į renginius eina vyresnio amžiaus žmonės, netrūksta ir jaunimo. Jie eina į individualaus darbo kambarius, darbo ir mokymosi erdves, susitinka pabūti ir pabendrauti tarpusavyje, krimsti mokslų arba tiesiog atsipalaiduoti poilsio erdvėse.

„Stebina gausūs būriai jaunimo ir vaikų. Bibliotekos erdvėse lankosi ir po vieną, ir būreliais. Vaikai skaito, ruošia pamokas, bendrauja, bibliotekos erdvėse kuria projektus, filmuojasi, jaunimas kuria Išradimų būstinėje (kūrybinėse dirbtuvėse).

Ypač jų gausa jaučiama moksleivių atostogų metu, tuomet biblioteka būna sausakimša“, – tikino E.Kromerova-Dubinskienė.

Labiausiai kauniečiai mėgsta skaityti meilės romanus ir detektyvus bei trilerius, domisi žinomų žmonių biografijomis, vasarą prisimena kelionių knygas, skaito šiuolaikinių lietuvių rašytojų kūrinius, tikino N.Domeikienė. E.Kromerovos-Dubinskienės teigimu, tarp skaitomiausių knygų yra ir vaikų literatūra, taip pat skaitytojai itin domisi psichologijos, medicinos, filosofijos ir istorijos leidiniais.

Idėjos, kur smagu skaityti

Kol saulė džiugina spinduliais, neretas kaunietis renkasi skaityti lauke. Kauno V.Kudirkos viešoji biblioteka tam įrengusi net tris vasaros skaityklas: Dainavos, Kalniečių ir Santarvės parkuose. Pernai jas aplankė beveik 23 tūkst. žmonių.

„Šios skaityklos tikrai noriai lankomos – čia galima skolintis ir skaityti knygas, netrūksta veiklos vaikams, vyksta įvairūs renginiai ir edukacijos. Visas tris skaityklas itin pamėgusios šeimos su mažais vaikais ir senjorai“, – šnekėjo N.Domeikienė.

Ąžuolyno bibliotekos atstovė E.Kromerova-Dubinskienė norintiems skaitymo gryname ore siūlo prisėsti ant suoliukų šalia bibliotekos – Mažajame Ąžuolyno parke ar K.Donelaičio g. 8 esančiame vidiniame kiemelyje.

„Gaiviam skaitymui lauke puikiai tinka ne tik Ąžuolyno parkas, bet ir Kauko laiptai, Nemuno salos ir Santakos parkai, Panemunės miško parkas“, – rekomendavo ji.

O papūtus šaltam vėjui ar lyjant skaityti galima pačioje Ąžuolyno bibliotekoje, kur irgi netrūksta žalumos: viduje yra ir gyvas parkelis, ir čiurlenantis vanduo, ir įstiklintas balkonas su vaizdu į Mažąjį Ąžuolyną.

Bibliotekose – renginių gausa

Nepasitenkinančių vien knyga miestiečių laukia įvairūs kultūriniai renginiai. Vien V.Kudirkos viešosios bibliotekos padaliniuose pernai įvyko daugiau nei 900 renginių, kuriuose apsilankė 14 tūkst. žmonių.

„Dažniausiai bibliotekose vyksta susitikimai su rašytojais ir knygų pristatymai, paskaitos ir edukacijos, koncertai, įvairios kūrybinės dirbtuvės, filmų peržiūros. Vasarą su renginiais išsikraustome į viešas miesto erdves – savo skaityklas miesto parkuose. Čia vyksta koncertai, edukacijos, literatūriniai renginiai, pasidainavimai ir pasišokimai bei daug kitų veiklų įvairiausio amžiaus lankytojams“, – kalbėjo N.Domeikienė.

Gausybė renginių vyksta ir Ąžuolyno bibliotekoje.

„Tai renginiai, skirti įvairaus amžiaus grupėms, – paskaitos, susitikimai su rašytojais, filmų peržiūros Žvaigždžių salėje, knygų, pokalbių, kalbų ir teatro praktikų klubai, koncertai. Taip pat vykdomos edukacijos. Kas mėnesį pritraukiame maždaug du tūkstančius renginių lankytojų“, – vardijo E.Kromerova-Dubinskienė.

Vis dėlto vasarą Ąžuolyno biblioteka dirba trumpiau ir ruošiasi naujam rudens sezonui, tad renginių mažiau.

„Beveik kiekvieną savaitę vyksta vaikų dienos stovyklos. Vyresnius kiekvieną vasaros antradienį kviečiame praleisti literatūriniuose priešpiečiuose. O norinčius kurti kviečiame dalyvauti sublimacijos, robotikos ir kitose dirbtuvėse. Taip pat numatyti keli nestandartinių naujų formų renginiai“, – sakė E.Kromerova-Dubinskienė.

O vasaros sezoną biblioteka uždarys festivaliu. K.Donelaičio g. 8 esančiame Ąžuolyno bibliotekos padalinyje vyks „Contempo“ festivalio pasirodymai, kviečiantys susipažinti su užsienio ir lietuvių menininkų kuriamais scenos menais.

Ką skaityti šią vasarą

Šią vasarą žadate leisti su knyga rankose, bet pritrūkote idėjų, ką skaityti? Pateikiame sąrašą knygų, kurias perskaitę neturėtumėte nusivilti.

Ąžuolyno skaitytojų klubas rekomenduoja:

1. Gabijos Grušaitės „Grybo sapnas“. Knyga skaitytojus nukelia į somnambulišką Kuršių neriją, kur tūkstantmečio karta sprendžia savo praeities, dabarties ir ateities neapibrėžtumo rebusą.

2. Georges’o Pereco „Gyvenimas. Vartojimo instrukcija“. Knyga patiks iššūkius ir architektūrines detales bei sąrašus mėgstantiems skaitytojams.

Literatūrologė Donata Bocullo rekomenduoja:

1. Alasdairo Gray „Lanarkas“. Patiks visiems, kurie matė filmą „Prasti reikalai“ (rež. Yorgos Lanthimos), bet dar neatrado tos keistos Snieguolės istorijos autoriaus.

2. Jesmine Chan „Gerų motinų mokykla“. Distopinė istorija apie tai, ko bijo visos mamos, bet garsiai nepasako.

3. Anderso Hanseno „Liūdnos smegenys: kodėl taip gerai gyvendami, taip blogai jaučiamės?“. Populiarioji psichologija apie gynybinius panikos, liūdesio mechanizmus, veikiančius migdolinėje smegenų zonoje ir mūsų rūšies išlikimą.

4. Holly Ringland „Visos Alison Hart gėlės“. Ekranizacijos vertas romanas apie nepalūžtančias ir sužydėjusias moteris Australijos dykrose.

Po Kauną – su knyga rankoje. Nebandėte?