Dažniausiai peikiamas per mažas teksto šriftas.
Su tuo reikia sutikti – regėjimo aštrumą praradusiems pagyvenusiems žmonėms gali prireikti lupos, o kitiems teks knygą prisitraukti arčiau veido ir laukti, kol akių objektyvai sufokusuos raidžių skruzdes.
Prisiekusiems Oskaro Koršunovo spektaklio „Išvarymas“, pastatyto pagal M.Ivaškevičiaus pjesę, gerbėjams užkliuvo, kad romanas nenutolo nuo pjesės ir scenos kūrinio, todėl jame aidi spektaklyje vaidinančių aktorių balsai, o siužeto vingiai net ne lengvai nuspėjami, o iš anksto žinomi.
Tai šiek tiek erzina.
Norėtųsi ne pjesės remikso, o naujo kūrinio, kuris stebintų gal ir ta pačia idėja, panašia energija, net tais pačiais personažais, tačiau patenkančiais į visai kitas istorijas. Bet naivu norėti to, ko autorius net nesiekė.

