Istoriniai romanai išgyvena tam tikrą atgimimą. Bent jau perkamiausių grožinių knygų dešimtukuose itin dažnai figūruoja pasakojimai apie praeitį, pamatytą moters akimis.

Tai dar vienas mūsų laikmečio ženklas: romanuose herojiškus vyrų žygdarbius keičia įvairių moterų – karalaičių, tarnaičių, raganų – stebima praeities buitis ir būtis.

Tarp tokių romanų – ir lenkų rašytojos Annos Brzezińskos „Vavelio dukterys“ („Alma littera“, vertė K.Uscila), skaitytojus vedžiojančios po XVI a. Lenkijos ir Lietuvos kasdienybę.

Romanas kupinas išradingos išmonės, bet nestokoja ir tikslių istorinių faktų. Mat autorė – taip pat ir istorikė.

Tarnaitės pasakojimas

A.Brzezińska (gim. 1971 m. birželio 8 d. Opolėje) studijavo Liublino katalikiškojo universiteto Istorijos institute, gilinosi į viduramžius Vidurio Europos universitete Budapešte. Ji – Lodzės universiteto dėstytoja, itin besidominti Jogailaičių dinastija. „Vavelio dukterys“ – bene garsiausias jos romanas, kurį lenkų literatūros kritikai spėjo pakrikštyti Jogailaičių dinastijos saga.

„Vavelio dukteryse“ pasakojama istorija apie dvi Krokuvoje 1526-ųjų naktį gimusias mergaites. Viena jų – Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo ir karalienės Bonos Sforcos dukra Kotryna. Antroji – nesantuokinė tarnaitės Reginos ir salyklininko Bartolomėjaus dukra Dosia.

[[ge:lrytas:lrytas:38289600]]

Būtent Dosios, į Vavelio rūmus iš žemiausių sluoksnių patekusios mergaitės, akimis rašytoja vaizduoja ne tik didingas puotas, vestuves ir diplomatines intrigas, bet ir šešėlines anuometinio gyvenimo puses: alchemikų dirbtuves, gimdymo kambarius, viešnamius ir tylų, dažnai žiaurų moterų likimą.

[[ge:lrytas:lrytas:36564431]][[ge:lrytas:lrytas:36772341]]

„Savo knygos heroje pasirinkau ne tik karalaitę, apsisprendžiau, kad vadove po Jogailaičių pasaulį bus Dosia – mėgstamiausia dvaro moteris. Istoriniai šaltiniai liudija, kad ji gyveno kartu su Kotryna, kartu su ja rašė laiškus seserims, tačiau Dosios kilmę, jos vaikystę aš sugalvojau, šaltiniuose to nerasime. Kiekviename skyriuje pasakoju moters istoriją – ja tampa vaiko gimimas, gimdymas, apsivalymas, vaikystės patirtys, edukacija, – teigė A.Brzezińska. – Dvaro moterų gyvenimai plėtojasi lygiagrečiai su karalaičių istorijomis, tarnaitės negyvena sau, gyvena kitiems, tiems, kuriems dirba. Kartu tai ne tik darbo santykiai, bet ir asmeniniai, mat mezgasi draugystės.“

Žurnalisto pasakojimas

Xi Jinpingo pavardę pastaraisiais metais girdime gal kiek rečiau nei Donaldo Trumpo ar Vladimiro Putino, bet išties itin dažnai, net tada, kai kalbama apie JAV ir Rusijos prezidentus.

Tačiau dauguma mūsų turbūt sutiktų, kad apie Xi Jinpingą žinome kur kas mažiau nei apie kitus du. Galbūt tai – noras sužinoti daugiau – ir paskatino pirkti Michaelo Sheridano knygą „Raudonasis imperatorius“ („Alma littera“, vertė I.Poliuškevičienė), atsidūrusią tarp perkamiausių negrožinių leidinių. Smagu, nes tai išties informatyvi, grakščiai parašyta Xi Jinpingo biografija, kurią užsienio kritikai vadina „geriausia ir išsamiausia iki šiol parašyta Xi biografija“.

[[ge:lrytas:lrytas:38289598]]

M.Sheridanas – ilgametis britų užsienio korespondentas Azijoje, Viduriniuose Rytuose ir Europoje. 1989 m. birželį jis pradėjo rengti reportažus iš Honkongo ir Kinijos, vėliau 20 metų dirbo „Sunday Times“ korespondentu Tolimuosiuose Rytuose, rašė apie Kinijos iškilimą, 1997 m. Honkongo perdavimą ir miesto kovas už demokratiją.

Prieš tai jis dirbo „Reuters“, ITN ir „Independent“, rengė reportažus apie konfliktus Viduriniuose Rytuose, pasaulinę diplomatiją ir Europos politiką, dirbo Romoje, Beirute ir Jeruzalėje. Jo tekstai taip pat spausdinti tokiuose leidiniuose kaip „Spectator“, „Vanity Fair“, „Hong Kong Economic Journal“. 2021 m. jis išleido kritikų palankiai įvertintą Honkongo istoriją „Vartai į Kiniją“.

[[ge:lrytas:lrytas:37847637]][[ge:lrytas:lrytas:37385889]]

„Xi dinastijos kultas yra kur kas keistesnis, nei atrodo. Iš tiesų svarbiausi ne partijos interesai, o kelių šeimų, ypač priklausančių lyderių klanui, privilegijos. Stebėdami Xi Jinpingo gyvenimą matome, kaip iš skurdžios agrarinės visuomenės Kinija virto sudėtinga modernia valstybe, galinčia paleisti kosminius zondus, kurti vakcinas, vykdyti kibernetinį karą, eksploatuoti greituosius traukinius ir statyti naujus miestus. Jos gyventojai dabar yra labiau išsilavinę, sotūs ir saugūs nei bet kada anksčiau. Nepaisant šios pažangos, Kinija netapo demokratiškesnė“, – įžangoje teigia M.Sheridanas, tolimesniuose puslapiuose lyg patyręs gidas vedantis skaitytoją per Kinijos imperatoriaus gyvenimo istorijas. Tikslias ir, svarbiausia, įtikinamas.

Tarp perkamiausių gegužės mėnesio knygų – kita istorijos pusė