Rugsėjo perkamiausių knygų dešimtukai liudija, kad į mokyklas sugrįžo moksleiviai. Jokį kitą metų mėnesį juose nebūna šitiek klasikinių kūrinių, kuriuos reikia perskaityti suolus trinantiems jauniesiems skaitytojams.

Tad gal ir nekeista, kad tarp praėjusį mėnesį populiariausių grožinių leidinių puikavosi Sauliaus Šaltenio „Riešutų duona“, Honore de Balzaco „Šagrenės oda“, George’o Orwello „1984-ieji“, Harper Lee „Nežudyk strazdo giesmininko“.

Flirtas su velniu

Dar du klasikai priskiriami kūriniai – Kazio Borutos „Baltaragio malūnas“ („Alma littera“) ir Johanno Wolfgango Goethe’s „Faustas“ („Tyto alba“) – suteikia ir kiek kitokią interpretacijos galimybę.

Rugsėjį pažymėjo kultūros bendruomenės protestas dėl prezidento Gitano Nausėdos užkulisinių sandorių ir Kultūros ministerijos perleidimo „Nemuno aušrai“.

Kas galėtų paneigti, kad tai galėjo paskatinti žmones skaityti knygas apie sutartį su velniu? Mat nors „Baltaragio malūnas“ ir „Faustas“ tiek žanro, tiek siužeto, tiek apimties atžvilgiu labai skirtingi, juos sieja panaši tema – flirtavimas su nelabuoju.

[[ge:lrytas:lrytas:39473842]][[ge:lrytas:lrytas:38887390]][[ge:lrytas:lrytas:38541298]][[ge:lrytas:lrytas:38137634]]

K.Borutos (1905–1965) „Baltaragio malūną“ vargu ar reikia pristatyti. Tie, kas jo neskaitė, tikrai matė filmą „Velnio nuotaka“. Apie ką šis vienas originaliausių lietuvių romanų, netiesiogiai skatinantis nesivaikyti netikrų ir laikinų vertybių? Vyresnio amžiaus malūnininkas Baltras Baltaragis pamilsta jauną gražuolę Marcelę ir norėdamas ją vesti sudaro sutartį su Pinčiuku. Gimus dukrai mylima žmona miršta, o po dvylikos metų pasirodo Pinčiukas ir reikalauja, kad Baltaragis laikytųsi sutarties sąlygų ir atiduotu jam į žmonas savo vienturtę dukrą Jurgą. Norėdamas apgauti Pinčiuką Baltaragis apsimeta, kad jo dukra – tai senmergė Uršulė. Velnias atsisako ją vesti ir lieka tarnauti malūne septynerius metus. Per tą laiką jis supranta Baltaragio klastą ir pasiryžta atkeršyti.

[[ge:lrytas:lrytas:39797793]]

Dviejų dalių eiliuotas kūrinys „Faustas“ – viena garsiausių visų laikų tragedijų, parašyta J.W.Goethe’s (1749–1832). Tai mokslininko Heinricho Fausto ir velnio Mefistofelio pražūtingo sandėrio istorija, atnešanti Faustui ne amžiną jaunystę ir nemirtingumą, o dvasinę sumaištį ir nuolatinį nerimą. Lietuvos literatūros istorijos lentynose jau senokai guli du „Fausto“ vertimai – Aleksio Churgino ir Antano A.Jonyno. Naujame leidinyje – A.A.Jonyno dviejų dalių veikalo vertimas, tiesa, šįsyk po vienais viršeliais. „A.Churgino vertimas turi ne tik privalumų, savito žavesio, bet ir daug ydų. Kalbiniu požiūriu jo „Fausto“ variantas yra ganėtinai negyvas tekstas, dirbtinai sukaltas, stokojantis gyvumo, natūralumo. Jį skaityti sunku ir nepasakyčiau, kad įdomu. Todėl aš versdamas stengiausi, kad kalba būtų kuo gyvesnė, natūralesnė, kad „Faustą“ būtų įdomu ir patrauklu skaityti“, – yra sakęs A.A.Jonynas. Panašu, kad jam išties pavyko.

Neįrėminta biografija

Nors, pasak režisieriaus Oskaro Koršunovo, šviesaus atminimo filosofas Leonidas Donskis (1962–2016) buvo ir Don Kichotas, ir Sančas Pansa vienu metu, šiaip ar taip, Donskis yra Donskis. Būtent taip – „Donskis yra Donskis. Neįrėminta biografija“ („Tyto alba“) – prisiminimų ir pokalbių apie L.Donskį knygą pavadino jo našlė Jolanta Donskienė (nuotr.). Kai kuriuos L.Donskio tekstus jau galima priskirti prie klasikos, o tokios jautrios ir informatyvios biografinės knygos tik padeda juos ten įtvirtinti. Smagu, kad skaitytojai tai vertina, – J.Donskienės sudaryta knyga rugsėjį buvo vienas perkamiausių negrožinių leidinių.

[[ge:lrytas:lrytas:39797792]]

Dėmesingas J.Donskienės, prisipažinusios, kad ši knyga jai padėjo susigrąžinti Leonidą, žvilgsnis ir pokalbininkų pasitikėjimas leido sudėlioti atvirą ir asmenišką L.Donskio portretą ir sykiu atskleisti platų jo gyvento laiko kontekstą. Filosofai, aktoriai, režisieriai, muzikai, rašytojai, mokslininkai, politikai, diplomatai – knygoje apie L.Donskį atvirai ir su humoru kalba įvairiausi jam svarbūs ir brangūs žmonės. O tai tik patvirtina, kad L.Donskis buvo, yra ir bus tradicines ribas peržengianti ir siejanti asmenybė. Kaip rašoma knygos įžangoje, pats ne kartą atstumtas ar išduotas, nejautė neapykantos ir su didele aistra kūrė toliau.

„Jis turėjo nenormalią, gluminančią atmintį ir beprotiškai aistringai domėjosi viskuo“, – šie J.Donskienės žodžiai atskleidžia tiek paties L.Donskio, tiek šios knygos esmę.

[[ge:lrytas:lrytas:37385889]][[ge:lrytas:lrytas:37385889]][[ge:lrytas:lrytas:36772341]][[ge:lrytas:lrytas:36564431]]

Prisiminimai leidinyje natūraliai sugulė į keletą dalių, atspindinčių svarbiausius L.Donskio gyvenimo taškus: šviesią vaikystę ir studijas, stovyklos „Žilvitis“ legendą, Klaipėdos universiteto ir laisvės oazės pajūryje kūrimą, kelią į akademinę brandą, sugrįžimą į Kauną ir intensyvų darbą toli gražu ne tik šiame mieste, (ne)tikėtą posūkį į politiką, didžiulę meilę kultūrai ir pareigą visuomenei. Prisiminimus papildo fotografijos iš Donskių šeimos archyvo.

Tarp perkamiausių rugsėjo mėnesio knygų – flirtas su velniu