Aldona Puišytė gimė 1930 m. sausio 4 d. Jurbarko rajone Jurgeliškiuose. Iki 1952 m. mokėsi Jurbarko vidurinėje vakarinėje mokykloje. Prieš pat abitūros egzaminus (išbuožinus tėvą) jai teko bėgti iš tėviškės dėl grėsusių represijų. Abitūros egzaminus išlaikė eksternu Kauno VII-oje vidurinėje mokykloje. Gavo brandos atestatą, bet studijuoti Vilniaus universitete lietuvių kalbos ir literatūros neturėjo teisės, nes stojant į aukštąją mokyklą reikalaudavo socialinės kilmės pažymėjimo. 1955 m. baigė Respublikinę Kauno medicinos mokyklą, įgijo farmacininkės specialybę. 1955–1969 m. dirbo Kauno vaistinėse, vėliau – Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyresniąja moksline bendradarbe, Kauno menininkų namuose. 1975 m. tapo Lietuvos rašytojų sąjungos nare.
Aldona Puišytė parašė ir išleido per trisdešimt eilėraščių ir poemų rinkinių, poezijos knygų vaikams, pjesių lėlių teatrams, memuarų, eseistikos rinkinių. Kritikai ir skaitytojai pabrėžė, kad jos lyrika ypatinga, išsiskirianti – tai vidinės harmonijos paieška, senosios lietuvių ir baltų mitologijos motyvai, maldos ir meditacijos aidai. Aldonos Puišytės tekstais kompozitoriai Konradas Kaveckas, Vytautas Jurgutis yra sukūrę muzikos kūrinių, Vytautas Miškinis ir kiti – kūrinių vaikų chorams.
Susiję straipsniai
1990 m. pirmajame, jau atsiskyrusios nuo sovietinės organizacijos, nepriklausomos Lietuvos rašytojų sąjungos visuotiniame susirinkime Aldonos Puišytės poezijos rinktinė „Neužmirštuolių skliautas“ nominuota Lietuvos Nacionalinei kultūros ir meno premijai. Dar kartą šiai premijai poetė buvo nominuota 2019 m. (už kūrybos rinktinę „Palaimink žodį ir aidą“ (2005 m. ) ir poezijos knygą „Vienintele neišsakoma būtie“ (2019 m.)), taip pat 2025 m. už ilgametį kūrybinį indėlį į kultūrą ir meną.
Svarus ir reikšmingas Aldonos Puišytės įnašas į vertimų lauką. Ji meistriškai išvertė garsiuosius vokiečių poetus Friedrichą Hölderliną, Novalį, o 2024 m. – ir visą pluoštą vienos žymiausių Ukrainos poečių Linos Kostenko eilėraščių. Už 2024 m. išleistą vokiečių klasikinės poezijos atstovų F. Hölderlino, Novalio, Rainerio Marijos Rilkės vertimų knygą „Styga ir vėjas“ ji pelnė 2025 m. Poezijos pavasario prizą už pasaulio poezijos vertimus į lietuvių kalbą.
Aldona Puišytė parengė ir memuaristikos, pokalbių, eseistikos, straipsnių knygų. Ryški jos pagarba ir meilė pažinotiems kūrėjams – Antanui Miškiniui, Marcelijui Martinaičiui, Rūtai Staliliūnaitei, Juozui Grušui, Bernardui Brazdžioniui. Viena ryškiausių pastarųjų metų jos knygų – „Žodžio šviesa didžiojoj kryžkelėj“ (2024 m.), kur spausdinami visi Bernardo Brazdžionio laiškai, rašyti Aldonai Puišytei nuo 1978 metų iki poeto mirties.
2025 m. Aldonai Puišytei įteikta Lietuvos rašytojų sąjungos Šimtmečio premija. Jos kūryba taip pat yra pelniusi prestižines Poezijos pavasario, Jono Aisčio, Salomėjos Nėries premijas, poetė apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi už nuopelnus Lietuvos Respublikai, jai įteiktas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“, Kauno miesto Santakos garbės ženklas.
Aldona Puišytė sovietiniais metais aktyviai ir drąsiai bendradarbiavo rezistencinio pogrindžio spaudoje, pasirašinėdavo Elenos Aušraitės slapyvardžiu. Jai suteiktas Lietuvos laisvės kovų dalyvės (rezistentės) teisinis statusas.
Atsisveikinti su a. a. Aldona Puišyte kviečiame 2026 m. balandžio 21 d., antradienį, nuo 16 iki 21 val., ir trečiadienį, balandžio 22 d., nuo 9 iki 12.30 val., Vilniuje, Paco g. 4, Laidojimo namuose. Šv. Mišios už mirusiąją vyks balandžio 21 d. 18 val. Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje Vilniuje. Urna išnešama trečiadienį, balandžio 22 d., 12.40 valandą.
Laidojama Kauno Karmėlavos kapinėse.