Amžinojo poilsio tarp baltų gėlių žiedų A. Marčėnas atgulė Antakalnio menininkų kalnelyje.
Visai neseniai portalui Lrytas apie pusbrolį kalbėjusi ir šiltais atsiminimais pasidalijusi Nomeda Marčėnaitė sakė, kad didžiausias A. Marčėno palikimas yra kūryba.
„Apie Aidą yra be proto daug visko prirašyta. Jo ryškiausias biografijos faktas yra jo poezija. Aš visada sakau, kad jo poezija yra jo gyvenimo biografija. Kartais, skaitydama jo eilėraščius, randu užuominų apie save ir suprantu, kad jis liks amžinas. Kiek žmonės gyvens, kiek lietuviai gyvens, tiek Aidas bus. Jis įsirašė į mūsų istoriją pačiu gražiausiu būdu. Turiu begalę jo knygų su dedikacijomis man. Tai labai jautru“, – kalbėjo ji.
Susiję straipsniai
A. Marčėnas gimė 1960 m. rugsėjo 24 d. Kaune. Nuo 1964 m. gyveno Vilniuje. Baigė Vilniaus 22-ąją vidurinę mokyklą (dabar Mikalojaus Daukšos), vėliau kurį laiką studijavo Vilniaus konservatorijoje.
Jaunystėje dirbo įvairius darbus – buvo teatrų apšvietėjas, knygų pakuotojas, dirbo Botanikos sode.
Periodinėje spaudoje bendradarbiavo kaip literatūrinės spaudos apžvalgininkas. Mėnraštyje „Metai“, savaitraščiuose „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“ bei kituose kultūros leidiniuose paskelbė gausybę eseistinių lietuvių literatūros apžvalgų ir kritinių straipsnių apie įvairius jos autorius bei reiškinius.
Lietuvių poezijoje reikšmingai prisidėjo prie soneto žanro atgaivinimo. Debiutavo 1985 metais eilėraščių publikacija žurnale „Pergalė“ (dabar „Metai“). Jo kūryba buvo publikuojama festivalių „Poezijos pavasaris“, „Poetinis Druskininkų ruduo“ almanachuose, įvairiose rinktinėse ir antologijose, išversta į anglų, baltarusių, lenkų, prancūzų, rusų ir kitas kalbas.
Per beveik keturis kūrybos dešimtmečius Aidas Marčėnas išleido daugiau nei dvidešimt poezijos, eseistikos ir rinktinių knygų, tapusių reikšminga šiuolaikinės lietuvių literatūros dalimi, taip pat sudarė knygą poezijos rinktinę „Iš Vilniaus į Vilnių“.
Nuo 1993 metų buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Savo kūryba ir literatūros kritikos darbais paliko ryškų pėdsaką šiuolaikinėje lietuvių literatūroje.