Mirė rašytoja Violeta Palčinskaitė (1)

Tai minėtam portalui patvirtino rašytojos šeima.

Violeta Palčinskaitė daugiabriaunio talento kūrėja – suaugusiųjų ir vaikų poetė, prozininkė, dramaturgė, vertėja, libretų įvairiems muzikos kūriniams, kino scenarijų autorė. Ji – viena svarbiausių autorių, formavusių ir tebeformuojančių lietuvių vaikų literatūrinį skonį ir priartinusių juos prie poezijos teikiamo džiaugsmo.

Į literatūrą V. Palčinskaitė atėjo dar studijuodama Vilniaus universitete, 1961 m. Tada pasirodė pirmasis jos eilėraščių rinkinys „Žemė kėlė žolę“. Vertintojai atkreipė dėmesį į poezijos romantiškumą, vidinę energiją, miesto realijas. Septintame–aštuntame dešimtmečiuose poetė išleido penkis eilėraščių rinkinius, iš jų vėliau sudaryta rinktinė „Laiptai“ (1985 m.).

Visai netrukus po debiuto, 1965 m., rašytoja įžengė ir į vaikų literatūros pasaulį, kuriame darbavosi šešis dešimtmečius. Kaip pastebi literatūrologas Kęstutis Urba, pirmosios eilėraščių knygos „Žirnių namelis“ (1965 m.), „Einu per miestą“ (1966 m.), „Braškių karalienė“ (1967 m.) vaikams pristatė personifikuotą, švelniai supasakintą gamtos ir miesto pasaulį. Augalai, daržovės, gamtos reiškiniai tapo personifikuotomis būtybėmis, žaidinančiomis vaiką, bet tuo pat metu ir skatinančiomis mąstyti, naujai, kitaip išvysti mįslingą pasaulį.

Vaikams skirta V. Palčinskaitės poezija išsiskiria optimistine pasaulėjauta, vaikystės kaip žaidimo, šventės atmosfera. Nors kartais nevengta ir tragiškų, dramatiškų motyvų (pavyzdžiui, poemoje „Baltosios nykštukės“, 1970 m.). Pirmųjų penkių rinkinių pagrindu sudaryta rinktinė „Namai namučiai“ (1977, 1984 m.) tapo labai populiari, buvo nuolat perleidžiama.

Rinkinys „Senamiesčio lėlės“ (1987 m.), anot K. Urbos, ženklina antrąjį V. Palčinskaitės kaip vaikų poetės kūrybos etapą. Pasikeičia pasaulėvaizdis – įsivyrauja miesto, senamiesčio vaizdai, pasikeičia intonacijos – džiugesį keičia mąslumas, romantizuota paslaptis.

V. Palčinskaitė neapsiribojo vien poezija, jos kūrybos laukas kur kas platesnis. Nuo 1964 m. ji parašė šešias pjesių knygas vaikams, tapusias įkvėpimo šaltiniu svarbiausių Lietuvos teatrų režisieriams. Pagal rašytojos pjeses kūrė ne tik Vilniaus Valstybinio Jaunimo teatro, Vilniaus „Lėlės“ teatro, Vilniaus Rusų dramos teatro režisieriai. Spektaklis „Aš vejuosi vasarą“ buvo pastatytas Klaipėdos dramos teatre, „Septynios snieguolės ir vienas nykštukas“ – Šiaulių dramos teatre, „Kristiano Anderseno rožė“ – Kauno dramos teatre. Pačia svarbiausia ir kūrybiškai brandžiausia laikoma, 100 teatrų pastatyta pjesė „Aš vejuos vasarą“ į sceną sugrįžo 2024 m. Keistuolių teatre pastatytas spektaklis pelnė Auksinį scenos kryžių kaip geriausias spektaklis vaikams ir jaunimui, spektaklis iki šiol renka pilnas sales jaunųjų žiūrovų. Itin didelę sklaidą V. Palčinskaitės kūryba teatrui patyrė per mėgėjų ir mokyklų teatrus, dramos būrelius, kuriuose pjesės buvo statomos nuolat.

Pagal V. Palčinskaitės scenarijus Lietuvos kino studijoje buvo pastatyti trys kino filmai: „Andrius“, „Traukinys į Bulzibarą“ ir „Geležinė princesė“, sulaukę didžiulio populiarumo. Rašytoja yra sukūrusi libretus penkioms oratorijoms ir miuziklams, vienas brandžiausių – tekstas Eduardo Balsio oratorijai „Nelieskite mėlyno gaublio“.

„Tu, kuris aukštai“, „Mėlynos gatvelės“, „Dėdė miegas“, „Naktis“, „Aš noriu, kad tu man grotum“, „Veidai“ – daugybė V. Palčinskaitės tekstų virto dainomis, kurias šiandien žino daugelis.

Nemenkas ir V. Palčinskaitės indėlis supažindinant lietuvių vaikus su pasaulinės vaikų literatūros klasika. Ji yra išvertusi knygų vaikams ir paaugliams – tokių garsių autorių kaip Roaldas Dahlis, Kate DiCamillo, John Boyne ir kt. Ypatingos svarbos yra jos išversti unikalaus britų folkloro tekstai – knyga „Motulės žąsies eilėraščiai“ (1998 m.).

Pastaraisiais intensyvios kūrybos metais V. Palčinskaitė stebino netikėtais kūrybiniais sprendimais. Pasirodė naujų poetės eilėraščių knygų vaikams: „Eilėraščiai iš namų“ (2017 m.), „Ką padarė šokių salė“ (2020 m.), „Bala nematė“ (2021 m.), trys prozos (memuarų) knygos. Tai „Atminties babilonai, arba Aš vejuos vasarą“ (2015 m.), „Paslapties babilonai, arba Aš tau siunčiu labų dienų“ (2019 m.), „Pilnaties babilonai, arba Kristiano Anderseno rožė“ (2024 m.). Pasirodė ir prozos knygos vaikams – „Stebuklinga Mocarto fleita“ (2008 m.), „Muzika Troliui“ (2011 m.), „Trolis Molis ir Čiurlionis“ (2021 m.).

2026 m. pradžioje V. Palčinskaitė žengė dar vieną svarbų žingsnį – išleido poezijos rinktinę suaugusiems „Aukštoje žolėje“, kurioje publikuoti ir nauji eilėraščiai. O vos prieš porą savaičių pasirodė dar viena poetės knyga vaikams – „Afrikoj nėra žiemos“.

Nuo 1964 m. V. Palčinskaitė yra Rašytojų sąjungos narė.

Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio proga literatūros ekspertų sudarytame svarbiausių vaikų literatūros kūrinių sąraše „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“ yra atrinktos net trys V. Palčinskaitės knygos.

2003 m. V. Palčinskaitei įteiktas Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžius, 2018 m. jai skirta Vyriausybės kultūros ir meno premija. 2023 m. V. Palčinskaitei skirtas reikšmingiausias kultūros apdovanojimas – Nacionalinė kultūros ir meno premija.

V. Palčinskaitės eilėraščiai išlieka vaikų atmintyje daugybę metų, jie mielai deklamuojami, juos gera mokytis mintinai, tėvai perduoda juos savo vaikams, tekstai virsta dainomis, vaidinimais. Rašytoja nenuilstamai bendravo su skaitytojais tolimiausiuose Lietuvos miestuose, žavėjo oria laikysena, optimistiniu požiūriu į gyvenimą, humoru ir žmogiška šiluma, kuria dosniai dalijosi su vaikais ir suaugusiais.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius reiškia užuojautą dėl poetės, dramaturgės, scenaristės ir vertėjos, Nacionalinės premijos laureatės Violetos Palčinskaitės netekties.

„Ne viena karta augo skaitydama Violetos Palčinskaitės kūrinius, pažino juos vaikystėje ir paauglystėje, o vėliau atvėrė jų šviesų, spalvingą ir nuotykių kupiną pasaulį jau savosioms atžaloms. Su mumis visados išliks gausybė ryškių poezijos ir dramaturgijos kūrinių, parašytų ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Reiškiu nuoširdžią užuojautą Violetos Palčinskaitės šeimai ir artimiesiems, kolegoms ir nepaprastai plačiam jos ištikimų skaitytojų ratui“, – sakoma Vyriausybės vadovo užuojautoje.