N.Mailerio romanas incesto kūdikį A.Hitlerį vaizduoja kaip Jėzaus priešybę

„Motina pasakė: „Jis ketina nužudyti visus žydus“. Tuo metu oficialūs pareigūnai kalbėjo, kad su A.Hitleriu bus sudėtinga, bet jis nurims“, - prisimena N.Maileris.

Žydų šeimoje augęs būsimas rašytojas gerai suvokė Holokausto tragediją, o jo motinos šeima, dar kai jai buvo tik dveji metai, paliko Lietuvą.

N.Maileris visą laiką ketino parašyti knygą apie vieną didžiausių XX a. nusikaltėlių, tačiau savo sumanymą realizavo tik dabar – knygoje „Pilis miške“ („The Castle in the Forest“). Prieš tai jis išgarsėjo skandalingomis knygomis apie Jėzų Kristų, Marilyn Monroe, Pablo Picasso, CŽV, o 1968 m. už knygą „Nakties armijos“ gavo prestižinę JAV žurnalistikos Pulitzerio premiją.

Naujasis N.Mailerio romanas vos pasirodęs jau sukėlė audrą už Atlanto. Romane nerasime visiems gerai žinomo A.Hitlerio, kaip politinio veikėjo, rašytojui menkai rūpi ir šio diktatoriaus rasistinis, antisemitinis, nacionalistinis požiūris. Jis, kaip pastebi vokiečių „Die Welt“, bando surasti trūkstamą grandį tarp A.Hitlerio gimimo ir jo paauglystės metų.

Istorija prasideda 1837 metais, kai Maria Anna Schicklgruber po draustinos meilės nuotykių šieno kupetoje su savo pusbroliu pagimdė sūnų Aloisą. Taip prasideda nuolat šioje šeimoje pasikartojančios incesto scenos.

Romaną iš tiesų galima laikyti pasakojimu apie Aloisą, A.Hitlerio tėvą, vien jau todėl, kad apima jo gyvenimo trukmę - maždaug nuo 1837 iki 1903 metų.

Užaugęs Aloisas tapo šiurkščiu, pasileidusiu, tik savimi besirūpinančiu atokios provincijos muitinės pareigūnu. Iš pradžių jis į lovą įsitempė savo įsesę Johanną. Taip gimė graži mergaitė Klara. Kai ši užaugo, Aloisas suviliojo ir ją, savo paties dukrą. Iš jų incesto ir gimė Adolfas, mažasis Adi, kaip jis vadinamas romane.

Mažylį dievino motina Klara. Dievino tiek, kad skrupulingai stebėdavo mažojo Adi tuštinimosi procesą. Bet tėvas Aloisas jo nekentė, todėl mušdavo ar pūsdavo jam dūmus į veidą ir juokdavosi iš verkiančio Adolfo.

Tėvas drausdavo uždaryti duris į jo miegamąjį, todėl vos pradėjęs vaikščioti Adi vieną naktį išvydo besimylinčius Aloisą ir Klarą ir nuo to laiko bjaurėjosi seksu.

Visa A.Hitlerio šeima įstrigusi savo instinktų, primityvaus pasitenkinimo, baimės ir teroro kalėjime, tačiau kartu kiekvienas iš jų - ypač vyrai - mano gyveną kilnų, garbingą ir žavų gyvenimą.

Tokioje aplinkoje Adolfas formuojasi pagal klasikinę S.Freudo teoriją - seksualinių ir kitų psichinių kompleksų kupinas vaikas. Jam nesisekė mokykloje, o kitus mokinius pranoko tik žaisdamas karą miške. Jis neturėjo draugės ir nuolat masturbavosi.

Įveikti tokią asmenybę žlugdančią aplinką jam galėjo tik išvyka iš atokaus Austrijos miestelio į sostinę Vieną pas jauną gydytoją S.Freudą. Tačiau tam įvykti neleido pats Šėtonas.

Todėl būsimas diktatorius pavaizduotas kaip sociopatas, tuo pačiu metu galintis būti ir manieringas, ir sadistiškas, ir sentimentalus, ir kvailai žiaurus.

Šėtonas, o teisingiau - jo patikėtinis Žemėje velnias - tai dar vienas svarbus romano veikėjas. Jis, persikūnijęs į SS pareigūną Dieterį, yra visos istorijos pasakotojas, galįs prasiskverbti į bet kurio veikėjo mintis.

Pasakotojas giriasi savo akimis matęs, kaip 1889 m. balandžio 20 d. gimė Adolfas. Jo gimimas - išskirtinis momentas. „Velnio reikšmė jo gimime tokia pati, kaip archangelo Gabrieliaus reikšmė Jėzaus Kristaus gimime, - viename iš interviu aiškino N.Maileris. - Nes jei kas nors buvo priešybė Kristui, tai buvo A.Hitleris.“

Šėtonas per velnią kloja visą tolimesnį A.Hitlerio kelią. Adolfas lavina savo oratorinius sugebėjimus kalbėdamas medžiams. Rasizmo pradžiamokslį jam išdėsto senas ir pamišęs bitininkas, dievinantis medų ir mažus berniukus. Jis parodo, kaip vabzdžių pasaulyje išlieka stipriausi. Savo praktinius sugebėjimus Adolfas lavina žaisdamas karą mokykloje, o masturbuojasi susijaudindamas nuo nacionalistinių fantazijų, taip pat per savo tėvo mirtį ar sėdėdamas ant medžių lapų krūvos.

Kai kurie kritikai romaną supeikė kaip pernelyg banalią Gėrio ar Dievo ir Blogio ar Šėtono kovą. Bet N.Maileris pernelyg tam nepriešgyniauja, jam svarbu parodyti, kaip Šėtonas šventė pergalę sukūręs A.Hitlerį.

„Man atrodo, kad per žmonijos istoriją gimė dvi išskirtinės asmenybės - Jėzus Kristus ir Adolfas Hitleris. A.Hitleris yra velnio atsakas į Jėzų Kristų“, - teigia N.Maileris.

Vis dėlto ir šioje kovoje netrūksta ironijos. Velnias neatsitiktinai pasirinko SS pareigūną Dieterį. SS vadas Heinrichas Himmleris apsėstas savosios incesto teorijos, turinčios, jo manymu, būti visų nacistinių teorijų viršūnėje. H.Himmleris norėjo sužinoti, ar A.Hitleris buvo incesto kūdikis, nes pagal jo sugalvotą teoriją „Viziją įkūnijantis Antžmogis turi gimti iš ypač panašių genetinių ingredientų suporavimo“.

Toks tikrų ir išgalvotų faktų sugretinimas ypač suerzino kritikus. Kai kurie jų smarkiai užsipuolė autorių, jog šis neatleistinai suplakė realybę su fikcija.

Nors tai grožinės literatūros kūrinys, tačiau jos pabaigoje pateikiamas septynių puslapių bibliografinis sąrašas, kuriuo N.Maileris rėmėsi rašydamas knygą.

„Aš romanistas. Aš galiu pasiimti tris faktus ir parašyti istoriją. Ar šita istorija bus faktinė? Ne. Bet ji pagrįsta tikrais faktais. Aš galiu pasiekti tiesą“, - savo požiūrį išdėstė rašytojas.

Jis pripažino, kad daugiausia ginčų kelianti A.Hitlerio, kaip incesto kūdikio, teorija negali būti įrodyta. „Bet taip manyti leidžia jo gyvenimo faktai. Yra didelė tikimybė, kad A.Hitleris buvo „pirmo ar antro laipsnio incestaras“, - sako N.Maileris. „Incestaras“ - paties autoriaus sugalvotas žodis: „Jis gerai skamba. Jis skamba vokiškai“.

Visi knygos veikėjai iš tiesų egzistavo, išskyrus vieną. Tai - bitininkas, suteikęs A.Hitleriui rasizmo pradmenis. Tačiau į romaną „Pilis miške“ reikėtų žiūrėti tik kaip į fikciją, nors ir labai įtikinančią.