Institutas bus iškilmingai atidarytas po trejus metus trukusios
rekonstrukcijos, kurios metu atnaujintas interjeras: židiniai, šviestuvai,
grindys, sienos ir atlikti kiti renovacijos darbai.
Pastato renovacija kurstė istorikų viltis sienų ertmėse rasti
svarbiausią šių laikų Lietuvos valstybės dokumentą - Vasario 16 -osios aktą,
tačiau jis vis dar nerastas.
Pastatą sostinės Antakalnio gatvėje modernia įranga tyrė mokslininkai,
sienose ertmių ieškojo ir statybininkai. Nepriklausomybės akto buvo ieškoma
ir institute saugomose knygose, tačiau nesėkmingai.
„Tai vis dėlto tik lapelis, kuris gali būti į kokią nors knygą įdėtas,
gal į Basanavičiaus milžinišką knygų rinkinį, taigi galima pasakyti, kad
ieškojimas čia bus permanentiškas, nuolatinis“, - BNS sakė Lietuvių
literatūros ir tautosakos instituto vadovas Algis Kalėda.
Vasario 16-osios akto buvusiuose P.Vileišio rūmuose ieškota iškėlus
versiją, jog dabartinio instituto pastato sienose šį svarbų dokumentą galėjo
paslėpti rūmų savininko brolis Akto signataras Jonas Vileišis, laikomas
pagrindiniu Nepriklausomybės Akto teksto autoriumi. Prieš trejus metus čia
rasti 1918 metų Lietuvos Tarybos protokolai.
Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto pastatų ansamblis
pastatytas 20 amžiaus pradžioje. Neobarokiniai rūmai yra architektūros ir
istorinis paminklas - Vileišio rūmai nuo 20 amžiaus pradžios buvo lietuvybės
židinys - čia 1907 surengta pirmoji lietuvių dailės paroda, leistas pirmasis
dienraštis lietuvių kalba „Vilniaus žinios“.