***
1. „Daktaras Ne“ (Dr. No), 1962 m. Režisierius: Terence'as Youngas. Vaidina Seanas Connery, Ursula Andress, Josephas Wisema.
Iano Fleming'o (1908-1964) novelėse Džeimsas Bondas mėgsta įvairius gėrimus, pirmenybę teikdamas šampanui, o pastarųjų metų filmuose jį vis dažniau matome geriantį vodkatinio kokteilius.
Jau pirmajame bondiados filme „Daktaras Ne“ ryškėja pasauliniai prekių ženklų komercializacijos pėdsakai - aktorius Seanas Connery geria nemažai „Smirnoff“ degtinės.
Beti D.Bondo vardas jau nuo pirmojo filmo siejamas su šampanu. Pakviestas vakarienės, kur jį sučiumpa Daktaras Ne (Josephas Wisemanas), Bondas griebiasi šampano butelio. „Tai 55-ųjų „Dom Pérignon“, - sako Dr. Ne. - Būtų gaila sudaužyti jį“. Bondas gūžteli pečiais, sudaužo butelį ir taria: „Man patinka 1953-iųjų“.
Taigi šiame filme Bondas ne tik šampano mėgėjas, bet ir vyno žinovas, puikiai nusimanantis apie kiekvienų metų derlių. „Auksapirštyje“ („Golden Finger“) (1964 m.) Bondas taip pat mėgaujasi 1953 m. „Dom Pérignon“. Bet jau kitais metais filme „Kamuolinis žaibas“ („Thunderball“) Bondas geria „Dom Pérignon“ 1955-ųjų šampaną, kurį kadaise paniekino.
Šį filmą kritikai sumalė į miltus. Gal dėl šampano?
George'as Lazenby, vaidinantis Bondą „Jos Didenybės slaptojoje tarnyboje“ („On Her Majesty's Sercet Service“) pasielgė neapgalvotai, užsisakydamas 1957-ųjų „Pérignon“ - prasto derliaus metų šampaną. Nieko keisto - J. Lazenby Bondo daugiau nebevaidino.
2. „Kasablanka“ (Casablanca), 1942
Režisierius Michaelas Curtizas. Vadina: Humprey Bogartas, Ingrid Bergman, Paulas Henreidas.
Filme, kurį kino kritikai neretai vadina geriausiu Holivudo kūriniu, liejasi šampano upės ir už jį niekas nemoka sąskaitų. Kūrinys išgarsino H.Bogartą, anksčiau žinomą gangsterių ir sukčių vaidmenų atlikėją, padarydamas jį romantiniu herojumi ir mestelėdamas į superžvaigždžių būrį, kurios Holivudo padangėje žiba iki šiol. Būsimasis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas šiame filme taip pat suvaidino epizodinį vaidmenį.
Aktorius Claudeas Rainsas, vaidinantis prancūzų policininką kapitoną Renot, nacių majorui Štraseriui užsako 1926 m. „Veuve Clicquot“ šampaną, apibūdindamas jį kaip „puikų prancūzišką vyną“.
Bet nuostabiausi šampano momentai susiję su epizodais, kuriuose vaidina H.Bogartas ir I. Bergman. Kai H.Bogarto bičiulias Semas (būgnininkas Dooley Wilsonas) skambina pianinu Paryžiaus kavinėje, H.Bogartas sako I. Bergman, jog „kavinės savininkas sakė, kad galime išgerti ši butelį bei dar tris. Jis mano, kad verčiau palaistys savo daržą šampanu, nei leis gerti jį naciams“.
H.Bogartas kelia vieną gražiausių tostų kino istorijoje už I. Bergman: „Už žiūrėjimą į tave, vaikeli“.
3. „Liūdna šlovė“ („Notorious“), 1946. Režisierius: Alfredas Hitchcockas. Vadina: Cary Grantas, Ingrid Bergman, Claude Rainsas.
Tik A.Hitchcockas galėjo priversti žiūrovus nervintis, žiūrint kaip žmonės geria šampaną. Filmo veiksmas rutuliojasi Brazilijoje, kur po II pasaulinio karo pabėgo naciai.
Bergman vaidina moterį, kurios tėvas nuteistas už šnipinėjimą naciams. Tačiau ji taip pat įsimylėjusi nacį C.Rainsą. C.Granto herojus - amerikiečių agentas, kuris manipuliuoja I.Bergman, grąžindamas ją į C.Rainso glėbį, siekdamas išsiaiškinti tikruosius jo tikslus. Tik kurgi čia šampanas?
C.Grantas įtaria, kad naciai vyno buteliuose slepia medžiagą, skirtą branduoliniam ginklui gaminti. Pokylio metu jis ir I. Bergman ieško šios medžiagos klaidžiodami po vyno rūsį ir atidarinėdami vieną butelį po kito.
Jei kas nors juos aptiktų, jie būtų nužudyti. Tuo metu pokylio svečiai tuština šampano butelius vienas po kito, ir žiūrovas žino, jog tuomet, kai šampanas baigsis, jo atsargų naciai eis pasipildyti į rūsį, kur slepiasi C.Grantas ir I.Bergman.
4. Prancūziškas bučinys („French Kiss“), 1995 m. Režisierius: Lawrence'as Kasdanas. Vaidina: Meg Ryan, Kevinas Kline'as, Timothy Huttonas.
K.Kline'as laimėjo „Oskarą“ už geriausią antraplanio aktoriaus vaidmenį filme „Žuvelė, vardu Vanda“, bet jis geriau žinomas būtent dėl savo rolės romantinėje komedijoje „Prancūziškas bučinys“, kurioje vaidina prancūzų vyndarių šeimos sūnų, kortomis pralošusį savo vynuogyno dalį broliui. Jis pavagia moterišką „Cartier“ grandinėlę, kad pardavęs galėtų nusipirkti žemės naujam vynuogynui. Netrukus po to, kai K. Kline'as sutinka M.Ryan, jis paslėptą vynuogės sodinuke brangenybę slapčia įkiša į M. Ryan rankinę, kad taip ją pargabentų į Prancūziją.
M.Ryan herojė vyksta į Prancūziją ieškoti savo sužadėtinio (aktorius T.Huttonas), kuris jai skambinęs iš Paryžiaus ir pareiškęs, kad sutiko kitą moterį ir nutraukią jų sužadėtuves. Netrukus ji atsiduria Paryžiuje, kur pavagiamas visas M.Ryan bagažas, o K.Kline'as pareiškia, kad jis padėsiąs susigrąžinti pabėgusį sužadėtinį.
Negali būti poetiškesnio „terroir“ aprašymo, nei šis pokalbis tarp M. Ryan ir K. Kline'o.
M.Ryan: „Raiškus vynas su rafinuotumo užuomina ir be jokio apsimestinumo. (Pauzė). Iš tiesų aš tik kalbu apie save“.
K.Kline'as: „Tu neklysti. Vynas yra kaip žmonės. Vynas pasiima viską iš aplinkos, supančios jį, sugeria tai ir įgauna savo individualumą“.
K.Kline'as moko M.Ryan užuosti skirtingus vyno aromatus, iš dar vaikystėje sukurto kvapų rinkinio su džiovintais rozmarinais, levandomis ir juodaisiais serbentais.
5. „Ši žemė priklauso man“ („This Earth is Mine“), 1959 m. Režisierius: Henry Kingas. Vaidina: Rock Hudson, Jean Simmons, Dorothy McGuire.
Nufilmuotas šiuo metu F.F.Coppolai priklausančiame Rubikono ūkyje, šis filmas net labiau sukoncentruotas į vyną, nei „Klystkeliai“. Juosta atskleidžia Napos slėnio vyndarių istoriją ketvirtajame XX a. dešimtmetyje - prohibicijos laikais.
Claude Rainsas vaidina Napos slėnio vyndarių šeimos patriarchą, kuris laikosi nuostatos gaminti gerą vyną kiekvienais metais, nors jo parduoti dėl prohibicijos tampa neįmanoma. Jo ambicingasis anūkas (aktorius R.Hudsonas) įsitikinęs, kad įmanoma uždirbti gerus pinigus, vynuoges parduodant kontrabandininkams Čikagoje.
Audringame Napos vyndarių gyvenime net vestuvės keliamos tam, kad šeimai atitektų trokštamas vynuogynas. Tam leistinos visos priemonės, netgi kraujomaiša. R.Hudsono motina, kurią vaidina Anna Lee, sako: „Andrė planuoja parduoti Stags Leap. Išdalindamas jį po plotelį. Parduoti jį toms padugnėms, kurios užplūdo čia, nes vynuogių kaina yra didelė“.
C.Rainso herojus - kilniadvasis žmogus, tikintis, kad vynuogės yra Dievo dovana: „Vynuogė yra vienintelė uoga, kuriai Dievas suteikė prasmę žinoti, kam ji buvo sukurta“, - sako jis. Filme paaiškinama, kaip gaminamas vynas ir kaip reikia mėgautis juo.
6. „Spąstai tėvams“ (The Parent Trap), 1998 m. Režisierė: Nancy Meyers. Vadina: Lindsey Lohan, Danisas Quaidas, Natasha Richardson.
Vos gimusios išsiskyrė tėvai, todėl seserys dvynės auga skirtingose vietose: viena Londone, kita - Napos slėnyje Kalifornijoje, Staglino vyno ūkyje. Susitikusios jos sukuria planą, kaip vėl sujungti šeimą. Lindsey Lohan herojė, kalbėdamasi su seneliu, sako, kad visada atsimena, kaip jis dvelkiąs mėtomis ir pypkių tabaku.
Bet filme daug netikslumų. Antai L.Lohan senelis sako, kad lietus Burgundijoje sukūrė puikias sąlygas 1921 m. derliui.
7. „Žiži“ (Gigi), 1958 m. Režisierius: Vincente'as Minelli. Vaidina: Leslie Caron, Maurice'as Chevalier, Louis'as Jourdan'as.
Jeigu šis filmas ekrano šviesą išvystų šiandien, vietoj devynių „Oskarų“ (tarp jų už geriausią metų filmą), jis greičiausiai būtų apkaltintas vaikų seksualiniu išnaudojimu.
Juostoje pasakojama istorija, vykusi XX a. pradžioje. L. Jourdanas, turtingas pramonininkas ir garsus pleibojus, mėgaujasi iš pažiūros šešiolikmetės, energija trykštančios L.Caron herojės draugyste (aktorei filmavimo metu buvo 26-eri). L.Caron, vaidinančią Žiži, jos teta ir senelė rengia būti kurtizane - mergina mokoma dalyvauti pokalbyje, atskirti prabangius juvelyrinius dirbinius nuo pigių ir netgi grakščiai atsisėsti ant sofos.
Jos taip pat moko Žiži degustuoti vyną: „Tu turi pasinerti į jo aromatą. Su pirmuoju gurkšniu, palaikyk vyną savo burnoje ir įkvėpk pro nosį. Tuomet pajusi skonį. Blogi metai bus aštrūs. Geri metai, žinoma, nuneš kaip lengvas vėjo gūsis.“
L.Jourdanui nuobodu Paryžiaus damų visuomenėje ir jis mėgaujasi L.Caron draugija. Kai senelė nemato, jis apipila ją šampanu. Laimėjusi lažybas, kai L.Jourdanas sutinka pasiimti ją kartu savaitgaliui į paplūdimį, L.Caron šoka į jo glėbį, gerdama šampaną iš L.Jourdano taurės.
Filme skamba daina „Naktis, kai buvo atrastas šampanas“, pasakojanti apie šio gėrimo atradimą XVII amžiuje. Kai L.Jourdano herojus suvokia, jog jo jausmai L.Caron išblėso, jis pasiūlo jai likti jo meiluže, nuperkant gerą butą ir apmokant visas jos sąskaitas. Jis tiesiog įsiunta, kai L. Caron atmeta ši pasiūlymą.
“Žiži“ yra mėgstamas filmas dėl keleto dalykų. Prancūzų virtuvės gerbėjams maga žvilgtelėti, kaip atrodė Prancūzijos restoranai, ypač „Maxim“ XX a. pradžioje. Filmo dainos geros, o ir 70-metis M. Chevalier džiugina savo vaidyba.