Projekto tikslas yra atkreipti dėmesį į tarpukario Lietuvos ambasados
Romoje „Villa Lituania“, kuri laikoma paskutine Rusijos okupuota Lietuvos
teritorija, likimą.
Kaip spaudos konferencijoje ketvirtadienį teigė projekto komisaras
Simonas Reesas, menininkai Urbonai pasirinkti dėl jų sumanymo
simbolinės, perkeltinės prasmės, kurios kūrime gali dalyvauti kiekvienas
„Bet kurioje jaunoje šalyje nacionalinių simbolių, ikonografijos
kūrimas yra ypač svarbus kūrybai. Dažnai šie simboliai kuriami oficialiu,
vyriausybiniu lygiu, bet jie priklauso visiems. Šiuolaikiniame mene ypač
reikšmingi tie menininkai, kurie simbolius savo kūryboje geba paversti
metaforomis. Kartais tokios trasformacijos gali šokiruoti visuomenę, tačiau
svarbu, kad tų simbolių prasmių kūrime gali dalyvauti kiekvienas. Tokią
funkciją atlieka ir Urbonų projektas“, - teigė S.Reesas.
Visas meninis projektas, anot G.Urbono, susidės iš trijų dalių:
paviljono, pirmą kartą Venecijoje vyksiančių balandžių lenktynių ir
balandinės, kurioje apsigyvens 500 iš Lietuvos, Italijos ir Rusijos
atgabentų balandžių.
Kaip pažymėjo menininkas, meniniame projekte keliamas „Villa Lituania“
klausimas persipina su realiais šiandienos procesais. Diplomatai ir
aukščiausi valdžios pareigūnai derasi dėl pastato susigrąžinimo ar patirtos
žalos kompensavimo, tuo tarpu menininkai tariasi su Romos miesto savivaldybe
del leidimo pastatyti laikiną balandinę.
„Derybos yra labai svarbi mūsų meninio projekto dalis“, - teigė G.Urbonas.
Anot jo, iš pradžių balandinę ketinta pastatyti dabar Rusijai
priklausančios „Villa Lituania“ teritorijoje, tačiau su rusų diplomatais
susitarti nepavyko.
„Parašėme laišką Rusijos ambasadai, tačiau atsakymo negavome. Bet tai
išėjo pačiam projektui į naudą. Mes pamatėme, kad ta teritorija ambasadoje
nėra jau tokia prieinama ir tinkama. 500 balandžiams apgyvendinti reikia
gana didelio pastato. Todėl iš karto pradėjome derybas su Romos valdžia dėl
kitos vietos“, - pasakojo G.Urbonas.
Pagal originalų 1912 metais italų architekto sukurtą „Villa Lituania“
projektą padaryta dviaukštė, maždaug 160 kvadratinių metrų balandinė turėtų
įsikurti Romos tarptautiniame ekspozicijų rajone EUR. Pasak menininkų, šiuo
metu tariamasi dėl paskutinių statyboms reikalingų leidimų.
Venecijos bianalės atidarymo dieną, birželio 9-ąją, bus surengtos ir
balandžių varžybų pirmasis etapas. Venecijoje startuosiantys balandžiai
nuskris nuo 800 iki 1400 kilometrų ir pasieks Rusiją, Lietuvą, Lenkiją.
Kitas varžybų etapas bus surengtas rudenį, Venecijos kino festivalio metu,
kuomet balandžiai skris iš Venecijos į Romą.
Anot projekto sumanytojų, balandžių skrydis turi simbolinę prasmę, tai
pilietinės savigarbos veiksmas istorinio susitaikymo dvasioje.
„Balandžiai bus kaip mediatoriai, pranešimo nešėjai“, - teigė G.Urbonas.
Venecijos festivalyje veiksiančiame Lietuvos pavilijone bus pateikiama
informacija apie „Villa Lituania“ projektą, jo kūrimą, pristatoma buvusio
Lietuvos ambasados pastato istorija, eksponuojamos dar niekada nerodytos
ambasadoriaus Kazio Lozoraičio juostos, kuriose - dar prieš Antrąjį
pasaulinį karą filmuota medžiaga.
52-oji - tarptautinės Venecijos bienalės vaizduojamųjų menų
ekspozicija veiks nuo birželio 9 iki lapkričio 21 dienos.
Venecijos bienalė skirstoma į šešis - vaizduojamųjų menų,
architektūros, teatro, muzikos, šokio bei kino - sektorius.
Lietuva Venecijos bienalėje dalyvauja nuo 1999 metų. Ankstesniais
metais festivalyje savo kūrybą pristatė Mindaugas Navakas bei Eglė
Rakauskaitė, Deimantas Narkevičius, Paulius ir Svajonė Stanikai ir Jonas
Mekas.
Projekto organizatorius - Šiuolaikinio meno centras.