Lrytas.lt videorubrikoje - reportažas iš Gintaro kambario.
“Jei norite pamatyti tikrai įspūdingą vaizdą turite ateiti apie dešimtą valandą vakaro. Tada žaidžia šviesos, užsienio turistai būna tiesiog aplipę langus. Todėl ir sudėjome neperšaunamus stiklus, kad žmonės galėtų gėrėtis”, - Vilniaus dailiųjų amatų asociacijos pirmininkas ir muziejaus įkūrėjas Šarūnas Davainis.
Prieš padengiant lubas ir sienas gintaro gabalėliais buvo eksperimentuojama, kaip tvirtinti gintaro gabalėlius, kad jie neprarastų skaidrumo. Galiausiai buvo sukurtas specialus skiedinys, kurio sudėties Š.Davainis atskleisti nenorėjo.
“Vilniuje yra daugybė gintaro parduotuvių, tačiau jos visos vienodos. Tiek interjeru, tiek dirbiniais. Norėjome būti ne tik išskirtiniai, bet ir papuošti miestą. Nežinau ar pavyko, bet dėmesio tikrai sulaukiame”, - atviravo Š.Davainis.
Gintarą muziejaus sienoms Š.Davainis teigia kaupęs kelias dešimtis metų. Sovietmečiu iš Karaliaučiaus esančių gamyklų perkant didelius gintaro gabalus priverstinai reikėjo pirkti ir po keletą kilogramų smulkaus gintaro.
“Turėjau sukaupęs apie pusę tonos smulkių gintaro gabalėlių iš Kaliningrado. O čia sunaudota tik kiek daugiau nei pusė mano prievarta sukauptų atsargų”, - juokėsi verslininkas, pats savo rankomis gaminantis juvelyrinius dirbinius iš gintaro, sidabro, turkio ir kitų akmenų.
Muziejuje-parduotuvėje parduodamų gintaro skulptūrų kaina – tūkstančiai litų. “Nėra ko slėpti – gintaras prabangos prekė, o menas iš gintaro – labai subtilus. Kartais sukurti gintarinę skulptūrą man užtrunka ne vieną mėnesį, tačiau paskui ji papuošia tiek parduotuvės lentyną, tiek prabangų interjerą”, - tikino Š.Davainis.