Lrytas.lt videorubrikoje - reportažas apie aktorę.
Akivaizdu tik tiek, jog pristatant pagal M.Pearl knygą sukurtą britų režisieriaus Michaelo Winterbottomo juostą „Nenugalėta širdis“ („A Mighty Heart“) amerikietė prancūzei ir žodžiais, ir savo talentu reiškė pačią nuoširdžiausią pagarbą.
Nekonkursinėje festivalio programoje vakar rodyta juosta pasakoja apie dienraščio „The Wall Street Journal“ žurnalisto Danielio Pearlo kraupią žūtį Pakistano mieste Karačyje ir milžiniškas jo žmonos pastangas surasti žurnalisto pagrobėjus bei žudikus.
Į Karačį porą atvedė D.Pearlo tyrimas apie Richard'ą Reidą, lėktuvo reiso Paryžius-Majamis teroristą su sprogmenų pilnais batų padais.
Kai 2002 m. sausio 23 dieną Karačyje dingo jos vyras, M.Pearl laukėsi.
Teroristų aklai nesmerkia
Knygą žurnalistė parašė, kad iš jos sūnus Adamas pažintų teroristų nukirsdintą savo tėvą.
Juosta taip pat atskleidžia nepalaužiamą šios moters orumą ir geležinį tikėjimą žurnalistika.
„Mariane išgyveno baisiausius mūsų gyvenimo dalykus, bet savo gyvenimo dramą jį įveikė tikėdama, jog pykčiui ir neapykantai paprasčiausiai negalima pasiduoti, jog dialogą būtina tęsti“, – aiškino A.Jolie.
Knyga ir filmas aklai nesmerkia teroristų ir bando suprasti, kas žmones paskatina taip elgtis.
Aktorė sakė skaičiusi prancūzės knygą: „Jau tada iš tolo ja žavėjausi“.
„Aš pati paprašiau, kad Angelina suvaidintų mane. Kartą perskaičiau interviu su ja ir iš karto pajutau, kad galėtume būti draugės.
Man labai pasisekė, kad vaidmenį Angelina priėmė. Manau, kad ji mane tikrai suprato“, – per spaudos konferenciją Kanuose vakar kalbėjo Paryžiuje žurnaliste toliau dirbanti M.Pearl.
Nenorėjo prašauti pro šalį
A.Jolie neslėpė, jog labai jaudinosi, kad šis vaidmuo jai pavyktų. Aktorė teigė, jog jei būtų nors kiek pajutusi, kad prašauna pro šalį, būtų nustojusi filmuotis.
„Jei man nebūtų pavykę perteikti jos grožio, jos jėgos, jos atviros dvasios ir jos meilės, šiai išskirtinei moteriai būčiau padariusi meškos paslaugą“, – svarstė A.Jolie.
Juostos prodiuseriu tapo knygos teises įgijęs A.Jolie gyvenimo draugas Bradas Pittas, taip pat atvykęs į Kanus.
„Aš juo pasitikėjau. Nors esame skirtingi, mes priklausome tam pačiam pasauliui ir turėjome tą patį tikslą“, – aktorių ir prodiuserį apibūdino D.Pearl našlė.
„Žinoma, man labai trūksta žuvusio vyro. Bet filmą sukūrėme dėl teisingų priežasčių. Jis nėra apie mus. Mes nesiekiame tapti įžymūs ar pasidaryti pinigų.
Ši juosta pasakoja apie padėtį pasaulyje. Būtent dėl šios priežasties parašiau knygą ir dirbu žurnaliste“, – aiškino kubietiškų šaknų turinti prancūzė.
Netikėtai sugedo prožektoriai
Nors sekmadienį buvo surengta didžiulė jubiliejinio – 60-ojo renginio šventė, vakar anksti pabudęs festivalis savo konkursinėje programoje pristatė amerikiečio režisieriaus Guso van Santo juostą „Paranojos parkas“ („Paranoid Park“).
Ji pasakoja apie šešiolikametį riedlentininką Aleksą, kuris parke netyčia nužudo apsauginį ir nutaria niekam apie tai nepranešti.
Amerikiečių filmo pristatymą žiniasklaidai gerokai sutrikdė staiga perdegęs „Lumiere“ salės prožektorius.
„Laimei, kad nesudegė pati juosta“, – juokavo kolegos, prisiminę sekmadienį filme „Kiekvienam savo kinas“ („Chacun son cinema“) pristatytą trumpametražę japono Takeshi Kitano juostą, kurioje būtent taip nutinka.
Raudonu konkursinės festivalio programos kilimu pirmadienį kilo ir austrų režisieriaus Ulricho Seildlio filmas „Importas – eksportas“ („Import Export“).
Juostoje pasakojama apie dviejų jaunų žmonių likimus.
Importo pusėje – į Austriją užsidirbti išvykusi jauna ukrainietė medicinos sesuo Olga. Eksporto – darbo savo šalyje netekęs austras jaunuolis Paulius, su patėviu vykstantis į Ukrainą statyti lošimo automatų.
Prancūzų legenda nebepyksta
Vakar Kanai toliau aptarinėjo ir sekmadieninę šventę, kuri į Prancūzijos pietų kurortą sukvietė visą pasaulinio kino grietinėlę. „Svajonių komanda“, – taip žurnalistai praminė iš trumpametražių filmukų sudarytą juostą „Kiekvienam savo kinas“. Ją susuko 35 garsiausi pasaulio režisieriai.
Tačiau raudonais festivalio laiptais kilo ir bendrai nuotraukai pozavo ne tik režisūros milžinai. Prieš juos į „Lumiere“ salę sugužėjo ir neišvardijamas garsių aktorių spiečius.
Po dešimtmetį trukusio boikoto į Kanus net grįžo ženkliuku „žvaigždė“ pasidabinęs prancūzų aktorius Alainas Delonas. Prancūzijos kino legenda ant festivalio rengėjų ilgai pyko, kad jie pamiršo jį pakviesti į 50 metų jubiliejaus iškilmes.