Ankštame bendrovės būste – niūrios nuotaikos. Įmonės direktorius Robertas Urbonas neslepia: netrukus laukia varžytynės. „Snoro“ bankas nesutinka atidėti paskolos grąžinimo, o įkeista jo sodyba Molėtų rajone milijono litų nekainuoja.
Taip tenka sumokėti už riziką, kurios ėmėsi vieno populiariausių lietuviškų filmų „Dievų miškas“ prodiuseris. Sulaukęs Vyriausybės pažado padėti R.Urbonas šiam filmui kurti iš banko buvo paėmęs milijoninę paskolą. Tačiau pažadai ir liko pažadais.
Kinui skirta rekordinė suma
R.Urbonas jau įveikė daugybę kliūčių, nesėkmingai bandydamas iš Kino tarybos gauti jam nuo 2004 metų žadamą milijoną litų.
Kai prodiuseriui buvo pranešta, kad jis negali gauti pinigų, nes Kino tarybos nuostatai leidžia finansuoti tik nebaigtą kurti filmą, jam pavyko įtikinti Seimą ir Vyriausybę pakeisti nuostatus.
Pernai kino filmų gamybai Vyriausybė skyrė rekordinę pinigų sumą – 7,5 milijono litų. Atsistatydinanti Kino taryba paskirstė didesnę šių pinigų dalį, tačiau taip ir nesvarstė „Dievų miško“ kūrėjų paraiškos.
Kovo pabaigoje pradėjusi veiklą naujoji Kino taryba irgi nepaguodė – prie „Dievų miško“ šįmet nebus grįžta, nes visų filmų gamybai likę tik 900 tūkstančių litų.
Senos skolos – nesvarbu?
Išgirdęs, kad R.Urbono laukia varžytynės, buvusios Kino tarybos pirmininkas, režisierius Valentas Aškinis tik atsiduso: „Mes visi patekę į tokias situacijas. Gaila R.Urbono, bet gal kažkas tik ir laukia tokio drastiško finalo“.
Naujosios Kino tarybos pirmininkas Audrius Juzėnas paaiškino, kad „Dievų mišką“ naujoji taryba ketina finansuoti tik tuomet, jei papildomai bus skirta pinigų.
A.Juzėno manymu, svarbiau finansuoti naujų filmų gamybą nei atiduoti senas skolas.
Ir verkia, ir varo į bankrotą
Premjero patarėjo Fausto Latėno nuomone, Kino taryba turėtų atsižvelgti į tai, kad jos nuostatai pakeisti ir galima būtų kompensuoti R.Urbonui išlaidas už „Dievų mišką“.
Pasak premjero patarėjo, nors formaliai skirstantys pinigus kino veikėjai gali būti ir teisūs, žmogiškai jų elgesys nepateisinamas: „Patys verkia dėl Lietuvos kino ir patys nuvaro į bankrotą kolegą“.
Negali lipti per galvas
Kultūros ministerijos sekretorius Juozas Širvinskas tikino gailįs R.Urbono ir kiek galįs, tiek kovojantis, kad „Dievų miškui“ būtų skirta pinigų. Tačiau jis esą nesulaukiąs jokio pritarimo jau iš trečios Kino tarybos narių.
„Per galvas negali lipti. Negaliu paveikti aštuonių žmonių nuomonės“,- „Lietuvos rytui“ kalbėjo J.Širvinskas, ir pats tapęs naujosios Kino tarybos nariu.
Nepavyko parduoti į užsienį
2005-aisiais „Dievų miškas“ tapo žiūrimiausiu lietuvišku filmu.
Balio Sruogos romano ekranizacija kainavo 3,5 milijono litų. Lietuvos fondai ir Vyriausybė tam atseikėjo 310 tūkst. litų. Kitas lėšas skyrė Didžiosios Britanijos vyriausybės fondas ir privatūs Estijos investuotojai.
„Dievų miškas“ kino teatruose surinko 640 tūkst. litų. „Baltijos filmų grupė“ gavo 125 tūkst. litų. Kiti pinigai atiteko platintojams ir kino teatrams.
Filmo nepavyko parduoti nė vienam užsienio platintojui, nors, R.Urbono teigimu, jie tikrai domėjosi šiuo filmu. Finansinių problemų ištikta studija neturėjo pinigų parengti ir geresnės kokybės DVD įrašo, kuris būtinas demonstruoti filmą žiūrovams.
R.Urbonas teigia atsiskaitęs su visais filmo kūrėjais, išskyrus režisierių Algimantą Puipą. Jam liko nesumokėta 28 tūkst. litų, nes pristigęs lėšų R.Urbonas laiko jį atsakingu už Vyriausybės žadėtą, bet neskirtą milijoną litų.
Dabar „Baltijos filmų grupė“ kiekvieną mėnesį turi mokėti šešis tūkstančius litų palūkanų bankui už paskolą „Dievų miškui“.
Nesulaukusi kelių užsakymų iš užsienio ir neuždirbusi planuotų pinigų bendrovė neturi iš ko grąžinti paskolą.