„Spektaklis iškėlė daug klausimų, bet aš nė vieno nepaklausiu, nes kitaip – kam gi žiūrėjau“, - pareiškė lenkų teatro kritikas Jaroslawas Komorowskis po Eimunto Nekrošiaus „Fausto“, suvaidinto Torūnėje. Šeštadienį čia prasidėjo XVII teatro festivalis „Kontakt“. Jį atidarė „Meno fortas“.
Po keturių valandų vaidinimo tvankiame W.Horzycos teatre artistai susirinko fojė į tradicinį susitikimą su festivalio žiūrovais. Šitaip būna po kiekvieno vaidinimo festivalyje „Kontakt“. Publika čia susigrūda specifinė, išskirtinai teatrinė – teatro tyrinėtojai, žurnalistai, rašantys apie teatrą, kitų Europos teatro festivalių direktoriai, teatro dalykų studentai.
Dauguma jų – nuolatiniai, kasmet čia susitinkantys gegužės pabaigoje. Tikras „klanas“, kaip jie patys save pavadina. Paprastam žmogui tarp tokių teatro maniakų nėra šansų patekti – į spektaklius, jei jie festivalyje rodomi tik vieną kartą, nebetelpa. O susitikimai su ką tik vaidinusiais artistais vyksta iki ir po vidurnakčio. Nors teatro durys tada jau atviros, bet pabandyk įsisprausti į fojė.
Ir vis dėlto J.Komorowskis turėjo vieną konkretų klausimą “Meno forto“ artistams: kokį Johano Wolfgango Goethe‘s lietuvišką vertimą savo spektakliui pasirinko E.Nekrošius? Seniau darytą ar šiuolaikinį, ar kas specialiai jam vertė vokiečių klasiko veikalą?
Režisierius į Torūnės festivalį negalėjo atvykti, ir atsakymų į klausimus ėmėsi jo pagrindinis artistas Vladas Bagdonas, vaidinęs Faustą. Jis sakė neįsivaizduojąs, kokį vertimą girdėjo jų spektaklio žiūrovai – nes Torūnėje vaidinimai verčiami į lenkų, rusų ir anglų kalbas, - bet lietuviškai „Faustas“ yra išverstas tris kartus: Leono Švedo, Aleksio Churgino ir Antano A.Jonyno. Režisierius repeticijoms pasirinkęs seniausią – Leono Švedo. Gal jis nė nežino, kad jo Faustas-V.Bagdonas spektaklyje naudojasi visais trim vertimais.
Toks artisto atsakymas nuskambėjo žaismingai. Iš auditorijos pasigirdo nemažiau žaismingų klausimų. Kai kuriuos pacituosime.
- Jūsų spektaklio velnias panašus į šunį, o Faustas – į eiklų žirgą. Ar taip ir buvo spręsta režisieriaus?
V.Bagdonas: Mes, artistai, iš tiesų esame žirgai, kiek galim, tiek bėgam. Jaučiau, kad galiu net šuoliuoti, tai gerai. Kol turim sveikatos – galim kažkiek išarti teatro lauką. Nors šį vakarą teatre buvo toks karštis, o mes – su storais kostiumais. Režisieriaus vietoje pasakyčiau artistams – visi leipsta nuo kaitros, tai gal ne vaidinkim, o tiesiog paskaitykim pjesę. Bet režisieriaus nebuvo, tai vaidinom.
- O kodėl Nekrošius iš visų kūrinių pasirinko „Faustą“?
V.Bagdonas: Nekrošius tikrai mums nesipasakoja, kodėl. Jis niekada neatsilapoja ir jo kūryba lieka jo paslaptis. Gal žmona – scenografė Nadežda Gultiajeva – geriausiai žino?
N.Gultiajeva. Jis pasiima kokią knygą, ir mes apie tai nesišnekame. Nežinau, aš nieko nesuprantu, atsiprašau.
- Matyt, norint pažinti, kaip iš tiesų dirba Nekrošius, reikėtų įsirašyti į jūsų teatrą. Ar tai lengva?
V.Bagdonas: Yra žmonių, kurie dirba su Nekrošiumi nuo pat pradžių ir yra ištikimi jam. Pavyzdžiui, scenos darbininkai Volodia ir Gena – jie tikrai nieko neįsileis. Yra ir artistų, kurie nuolat dirba su Nekrošiumi – pavyzdžiui, Kęstutis Jakštas, Povilas Budrys, Salvijus Trepulis, aš. Nekrošius neturi nei trupės, nei teatro. Tik patalpas, kurias galima pritaikyti teatrui, repeticijoms. Mes neturime kur „įsirašyti“. Tai tik ištikimybė ir pasitikėjimas.
- Kiek to, ką mes matome „Fauste“, yra Nekrošiaus, kiek – artistų?
V.Bagdonas: Kai prasideda repeticijos, Nekrošius ateina dirbti, 100 procentų žinodamas, koks turi būti spektaklis. Kai Nekrošiaus idėjas ima repetuoti konkretūs artistai, gana daug tų procentų atkrenta. Tada Nekrošius atneša dar 100 procentų idėjų. O mums, artistams, atrodo, kad mes viską savaip padarom. Ne, mes niekada neprisipažinsim, kaip yra iš tikrųjų...
- Aktorių ištikimybė Nekrošiui – akivaizdi. O ką jūs dar darote gyvenime? Ar vaidinate televizijos serialuose, kitų režisierių spektakliuose, komerciniuose vaidinimuose, estradoje? Ar tik pas Nekrošių?
Povilas Budrys: Neįsivaizduoju savęs komerciniame spektaklyje. Bet malonu, kai pakviečia vaidinti Jaunimo teatras, Mažasis teatras.
Kęstutis Jakštas: Nekrošius nėra mums uždraudęs vaidinti kitur. Aš, pavyzdžiui, kas savaitę vaidinu televizijoje, dalyvauju koncertuose. Darau viską, ką gali dirbti artistas. Bet kai ateini repetuoti pas Nekrošių, visa tai neturi maišytis.
V.Bagdonas: Kol kas komerciniuose spektakliuose nevaidinu. Bet negali žinoti, kaip toliau bus.
* * *
O po to buvo banketas po teatru esančioje kavinėje „Maska“ – festivalio „Kontakt“ atidarymui ir lietuvių atristų garbei priėmimą surengė neseniai dirbantis Lietuvos Respublikos garbės konsulas Jerzy'is Bankowskis. Kas ką valgė ir gėrė, su kuo kalbėjosi – jų reikalas. Svarbu, kad visi, kas susirinko, buvo vieni kitiems reikalingi ir įdomūs. O kur po Torūnės senamiestį per naktį nuklydo lietuvių artistai, jau nebe žiūrovų ir ne kritikų reikalas. Jie dirbo, jie ir švenčia. Be to, būtent po „Fausto“ Torūnėje prasidėjo jų atostogos po įtempto, užsienio gastrolių kupino sezono.
„Kontakt“ tęsiasi. Festivalio svečiai kasdien žiūri po du spektaklius ir susitinka su jų trupėmis. Ir taip iki ateinančio šeštadienio – 14 spektaklių. Festivalio pabaigoje, penktadienį „klanas“ vėl klausinės lietuvius – laukiamas jaunos režisierės Dalios Jokubauskaitės spektaklis „Bestuburiada“ iš „Menų spaustuvės“.