„Nekaltinu sistemos. Sistemą darome mes, žmonės“. Taip sekmadienio naktį (pirmadienio paryčiais?) Torūnėje kalbėjo belgų režisierius Lukas Percevalis, vienas garsiausių šiandien Europos teatro kūrėjų. Jis atsakinėjo į teatro kritikų klausimus po savo spektaklio „Komivojažieriaus mirtis“ pagal JAV dramaturgo Arthuro Millerio pjesę.
Pagrindinį Vilio Lomeno vaidmenį atliko vilniečiams iš „Sirenų“ pažįstamas Otelas – aktorius Thomas Thieme’as.
Torūnėje, kur šiuo metu vyksta XVII teatro festivalis „Kontakt“, susitikimai su trupėmis, režisieriais – vienas didžiausių malonumų. Klausimų-atsakymų vakarą šeštadienį turėjo ir „Meno fortas“ iš Vilniaus. Eimunto Nekrošiaus režisuotu „Faustu“ jie kaip tik ir atidarė festivalį.
Tačiau džiaugsmo klausinėti apie spektaklio prasmes lietuvių režisierius šįkart kritikams nesuteikė – Vilniuje jį sulaikė sveikata. Gal ir dėl to recenzijose, šiandien pasirodžiusiose Lenkijos dienraščiuose, yra užuominų apie tai, kad E.Nekrošius savo „Fauste“ iškėlė klausimus ir paliko juos atvirus. Nuomonės apie spektaklį – įvairios. Nuo susižavėjimo scenos magija iki nusivylimo, kad „Faustas“ – tik atskirų scenų rinkinys.
Užtat Faustą vaidinantis Vladas Bagdonas – „neprilygstamas artistas“.
„Gazeta pomorska“ pranešė, kad „lietuvių režisierius sukūrė įsimenantį vaidinimą iš paprastų daiktų. „Faustas“ nebuvo toks teatro magijos pliūpsnis, kaip anksčiau „Kontakt‘e“ jo rodyti spektakliai, tačiau tai buvo puikus teatro šventės atidarymas“.
„Lietuvių magas Torūnės scenoje“ – tokią antraštę skelbia „Nowosci“. Kritikei Miroslawai Kruczkiewicz E.Nekrošiaus „Faustas“ atrodo intriguojantis spektaklis. Poeziją režisierius čia kuria iš kasdienių dalykų, Dievas (Povilas Budrys) danguje sunkiai dirba darbą, o Mefistofelis (Salvijus Trepulis), sugundęs Faustą (Vladas Bagdonas), nepaverčia jo jaunuoliu. Recenzijos autorė pastebi, kad ir artistai savo personažus kuria taupiomis priemonėmis, tai daugiau vidinis darbas. Ir šitaip kukliai sukurtame spektaklyje „grožis teikia pasigėrėjimo daugelyje scenų“.
Januszas R.Kowalczykas rašo, kad savo spektakliu E.Nekrošiaus bando „pervesti poeziją į judesio kalbą. Tačiau kai kurie sumanymai, kaip toji scena, kur įkalinta Margarita (Elžbieta Latėnaitė) kramto Faustui nagus, atrodo pernelyg pritempta, sugalvota. Kai kur spektaklis akivaizdžiai ištęstas, tačiau Nekrošiaus kūrinyje verta net ir panuobodžiauti“.
Laikraštyje „Gazeta wyborcza“ Grzegorzas Giedrys savo recenzijos paantraštėje informuoja, kad „publika išėjo nusivylusi“. Autorius žino, kad Nekrošiaus „spektakliai primena poemas su stipriomis metaforomis, yra įtikinamai plastiški. (...) Tačiau naujausią kūrinį, realizuotą su vilniškiu „Meno fortu“, sunku priskirti prie visiškai pavykusių.
Siekis suteikti aukščiausio lygio prasmę ir autonomiškumą kiekvienai scenai suskaldė „Faustą“. Didi vokiečių poeto drama keturias valandas trunkančiame vaidinime tapo netvirta, nesuprantama, net be siužeto.(...)
Vis dėlto kai kurios scenos įrodo, kad Nekrošius yra scenos genijus. Tai Fausto scena su lempa, kurios šviesa perskrodžia scenovaizdžio juodumą – vėliau būtent toji lempa tampa taure, į kurią herojus susipila nuodingą gėrimą. (...)
Nekrošiaus „Faustas“ sužavi aktorystės lygiu ir rūpesčiu spektaklio vizualumu bei jo garsiniu poveikiu“ – tokia finalinė „Gazeta wyborcza“išvada.
Visose recenzijose autoriai pabrėžia, kad E.Nekrošiaus „dangus panašus į žemę“. Vadinasi, režisierius taip pat neužkrauna atsakomybės „sistemai“?
Festivalis tęsiasi. Po genijais vadinamų E.Nekrošiaus, L.Percevalio Torūnėje laukiama kitų plačiai išgarsėjusių režisierių – latvio Alvio Hermanio, belgo Alaino Platelio. Jų šešėlyje įdomu susipažinti ir su jaunų, dar neišgarsintų režisierių kūryba. Kokiais žodžiais bus apibūdinamas Dalios Jokubauskaitės debiutas Torūnėje, išaiškės po „Bestuburiados“ vaidinimo penktadienį. Ką už padlaižiavimą, lankstymąsi viršininkams kaltins ji – sistemą ar žmogų?