Pirmadienį pasibaigusiame festivalyje Mariaus Ivaškevičiaus ir Rimo
Tumino „Madagaskaras“ tarptautinės žiuri sprendimu pripažintas geriausiu
festivalio užsienio programos spektakliu.
Novi Sade vykęs 52-asis „Sterijino Pozorje“ festivalis yra vienas
svarbiausių teatro renginių ne tik Serbijoje, bet ir visame Balkanų regione.
Be gausios serbų teatro ir mažesnės, bet konceptualesnės užsienio svečių
programos, šių metų renginyje buvo išsamiai pristatyti jaunieji serbų teatro
menininkai, vyko diskusijos, jaunų teatro kritikų seminaras, teatro plakato
ir grafinio dizaino paroda, simpoziumas, skirtas žymiausiai šiuolaikinei
serbų dramaturgei Biljanai Srbljanovič.
„Madagaskaras“ - spektaklis apie lietuviškas utopijas, tarpukario
geografo-svajotojo ryžtą paversti lietuvius jūrine tauta, iškelti Lietuvą į
visais atžvilgiais palankesnį Afrikos žemyną ir taip pabėgti nuo piktavalių
kaimynų bei lemties.
Dramai apie lietuviškas utopijas M.Ivaškevičius „atrado“ unikalią
asmenybę - Kazį Pakštą.
Geografas, keliautojas, geopolitikas ir visuomenės veikėjas K.Pakštas
(1893-1960) buvo vadinamas „propagandos ministeriu be ministerio rango“,
„laisvos Europos žygiuotoju“, „Ulisu“, „patriotiniu viesulu“, „tautos
šaukliu“, „tautiniu apaštalu“, „lietuvių Ciceronu“.
Nujausdamas Lietuvos likimą, jis siūlė perkelti ją į kurią nors
Afrikos šalį ir sukurti ten „atsarginę“ tėvynę.
Tiek M.Ivaškevičius, tiek R.Tuminas K.Pakšto utopijos neskubėjo nei
pernelyg ironizuoti, nei heroizuoti. Režisierius buvo itin atsargus,
rinkdamasis spektaklio žanrą, siekė, kad komiškas situacijas lydintis
juokas, kaip ir dėmesys autentiškoms detalėms, nenustelbtų minties,
neužgožtų nostalgiškos nuotaikos, kurią ypač padeda kurti Fausto Latėno
muzika.
„Madagaskaras“ jau buvo parodytas Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje,
Suomijoje, Belgijoje ir Austrijoje, pelnė prizus tarptautiniuose
festivaliuose Rygoje ir Torunėje.