Vietoje įprasto juostelės kirpimo buvo pradėta austi ilgiausia Vakarų kranto juosta, kurioje kiekvienas norintis gali įausti simbolinius, savo inicialais paženklintus būsimo rekordo centimetrus.
Kiemo šeimininkai kirviu įkirto didžiulį rąstą, kuris vasaros sezono metu lankytojų akyse palaipsniui pavirs senoviniu luotu ir išplauks į pirmąją kelionę. Bet tikimasi, kad iki to gausybė klaipėdiečių, turistų, menininkų išbandys visas nuo ketvirtadienio iki šeštadienio veikiančių meno dirbtuvių paslaugas, prisilies ir prie meno ištakų, ir prie lietuviškų amatų tradicijos.
Ši kultūros pėda uostamiestyje - tai Interreg III B programos projekto „Tradiciniai amatai ir menai skatinant verslumą ir turizmą Baltijos jūros Kuršių pakrantėje“ kūdikis. Jo partneriai Lietuvoje – Klaipėdos savivaldybė ir Kultūrų komunikacijų centras.
Pirmąjį reprezentacinį savaitgalį į keturias komandas suskirstę lankytojai, grojant šiuolaikinio folkroko grupei „Atalyja“, pasidavė menininkų provokacijoms ir pasinėrė į kūrybą. Damos negailėjo išpuoselėto manikiūro ir laimingos, iki alkūnių molinos bandė žiesti pirmuosius kūrinius.
Kiti meistrai publikai rodė kaip audžiamos drobės, juostos, gaminamos personalinės vėtrungės, dekoruojama ir degama raku keramika, veliami vilnos objektai. Fotomenininkas Gintautas Trimakas demonstravo senovinį fotografijos būdą – vadinamąją camera obscura arba pinhole techniką.
Per 2007 metų meno kiemo atidarymą lankytojai galėjo įsiamžinti ir pasigėrėti savo portretu ryškėjančiu tiesiog akyse.
Šiose kūrybinėse dirbtuvėse, kuriose ne tik kuriama, bet ir eksponuojami menininkų darbai, tradiciniai amatai jungiami su šiuolaikiniais menais.
„Džiugu, kad mieste atsivėrė nauja netradicinė erdvė, kurioje interaktyviai demonstruojama kūryba ir bandoma sujungti skirtingus menus, – džiaugėsi Klaipėdos savivaldybės Socialinio departamento direktorė Nijolė Laužikienė. - Šios kūrybinės dirbtuvės įdomios ne tik dėl savo edukacinių projektų. Ne visi jau prisimena tikrąsias lietuviškas tradicijas, ne kiekvienas supranta, jog šiandieninio, moderniojo meno šaknys slypi senuose amatuose.“