Kaip BNS pasakojo Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros ir meno
skyriaus vedėjas Vytautas Toleikis, 12 didelių dėžių su eksponatais iš
Niujorko oro paštu pargabenta į Kopenhagą, o iš ten pasiekė Vilnių.
„Pargabenta virš 2 tūkst eksponatų. Tai įvairūs paveikslai, plakatai,
manifestai, deklaracijos, būtent originalai, susiję su „Fluxus“, Soho
kvartalo Niujorke steigimo dokumentai. Didesnę dalį sudaro meniniai
kūriniai, tačiau tarp jų yra ir archyviniai dalykai“, - sakė V.Toleikis.
Visą J.Mačiūno kolekciją sudaro beveik 3 tūkst eksponatų, apie
pusšimtį iš jų galima rasti kitose kolekcijose. Kolekcijoje - J. Mačiūno
darbai, skirti „Film-Makers Cinematheque“, „Film Cuture“ žurnalui, Jono Meko
projektams, darbai ir tekstai iš privataus J.Mačiūno gyvenimo. Čia sukaupti
žymių avangardistų Roberto Morriso, Namo June'o Paiko, J.Meko,
Yoko Ono, On Kawaros, Donaldo Juddo, Yvonne'os Rainer, Alison
Knowles, Michaelo Heizerio ir kitų darbai.
Šią kolekciją šiais metais sostinės savivaldybė įsigijo iš J.Meko
atstovaujamos Maya'os Stendhal galerijos. Šiuo metu Lietuvą pasiekė
didesnioji eksponatų dalis, likusiąją tikimasi gauti vėliau.
Anot V.Toleikio, kol kas eksponatai bus saugomi viename iš muziejų, o
spalio mėnesį juos ketinama pristatyti visuomenei.
„Gynėjų gatvėje numatytos patalpos. Spalio pradžioje planuojamas
didelis Jono Meko vizualiųjų menų centro atidarymas ir kolekcijos
pristatymas. Planuojame, kad jame dalyvaus ir J.Mekas, Gugenheimo ir
Ermitažo muziejų direktoriai. Tikimės, jog atvyks ir pasaulinio garso
architektai, kurie ryšis dalyvauti daugiafunkcinio centro „Jono Meko
vizualiųjų menų centras - Ermitažas - Gugenheimas“ projektų kūrime“, -
pasakojo V.Toleikis.
Vasaros pabaigoje Vilnių turėtų pasiekti ir J.Meko miestui dovanota
asmeninė kolekcija, kurią taip pat ketinama eksponuoti kuriamame centre.
J. Mačiūnas (1931-1978) - išskirtinė asmenybė, menininkas ir meno
istorikas, architektas, dizaineris, prodiuseris ir leidėjas, muzikologas ir
matematikas, daugybės talentų ir interesų žmogus. Praėjusio amžiaus
septintajame dešimtmetyje jo įkurtas „Fluxus“ judėjimas apjungė įvairias
meno rūšis ir maištingą ideologiją ir tapo viena įtakingiausių filosofijų
šiuolaikiniame pasaulyje.
„Fluxus“ judėjimas laužė tabu ir žvelgė į ateitį.
Jis metė iššūkį meno pasaulio stagnacijai ir suabejojo miesčioniškomis
„prestižinio“ meno vertybėmis. J. Mačiūnas ir jo pasekėjai išrado
alternatyvias meno kūrimo formas, kurios dar ir šiomis dienomis daro įtaką
ištisoms jaunųjų menininkų kartoms.