Šalia J.Basanavičiaus ir Mindaugo gatvių sankryžos iškilusi Romualdo
Kvinto sukurta skulptūra vaizduos berniuką, žiūrintį į dangų ir spaudžiantį
prie širdies kaliošą.
Ši skulptūra įamžino epizodą iš R.Gary Vilniuje praleistos vaikystės,
kuomet pirmą kartą įsimylėjęs būsimasis rašytojas vardan meilės ryžosi
neįprastam žingsniui. Kai sužavėti į akį kritusią mergaitę nepavyko nei
mamos patarimu užversti akis į viršų, kad šviesoje išryškėtų jų mėlynumas,
nei triauškiant vabalus, jaunasis R.Gary sukramtė gabalą kaliošo.
Šį savo pirmosios meilės žygdarbį, gyvenimo laikotarpį 20 amžiaus
pradžios Vilniuje, vaikystės nuotykius, namą dabartinėje J.Basanavičiaus
gatvėje, kuriame gyveno, R.Gary aprašė knygoje „Aušros pažadas“. Būtent
netoli to namo ir įsikurs vaiką vaizduojanti skulptūra.
Penktadienį kavinėje „Mano Guru“duris atvers ir fotografo Sauliaus
Paukščio parengta R.Gary skirta fotografijų paroda.
Didžiąją dalį skulptūros gamybos ir pastatymo išlaidų finansavo
bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, taip pat prisidėjo Litvakų fondas.
Vienas žymiausių 20 amžiaus rašytojų R.Gary (tikroji pavardė Romainas
Kacewas) gimė 1914 metų gegužę Vilniuje. Su motina, aktore Nina
Borisovskaja, kelerius vaikystės metų praleido Rusijoje, vėliau grįžo į
Vilnių. Tą savo gyvenimo laikotarpį Vilniuje, namą J.Basanavičiaus gatvėje,
kuriame gyveno, aprašė knygoje „Aušros pažadas“.
Trumpam apsistoję Varšuvoje, nuo 1927 metų R.Gary su motina apsigyveno
Prancūzijoje, kur mokėsi, studijavo teisę ir aviaciją. Nuo 1940 metų buvo
aktyvus pasipriešinimo kovų dalyvis Antrajame pasauliniame kare, vėliau
dirbo diplomatinį darbą.
1945 metais išspausdino pirmąjį romaną „Europietiškas auklėjimas“,
kuris sulaukė didelio pripažinimo - prancūzų rašytojas ir filosofas
Jeanas-Paulis Sartre (Žanas Polis Sartras) romaną vadino geriausia knyga
apie pasipriešinimą.
1956 metais R.Gary pelnė literatūrinę Gonkūrų premiją už romaną
„Dangaus šaknys“, pasakojantį apie ekologiją, barbarišką elgesį su gamta.
1975-aisiais, prisidengęs Emile Ajaro (Emilio Ažaro) slapyvardžiu, pelnė
antrąją Gonkūrų premiją už romaną „Gyvenimas prieš akis“. Literatūros
istorijoje tai vienintelis pasaulyje rašytojas, du kartus pelnęs šį garbingą
apdovanojimą.
1980 metais, parašęs atsisveikinimo laišką „Aš pasakiau viską“,
rašytojas nusišovė Paryžiuje.