Rytietiška introspekcija, būsenų ir procesų stebėjimo poetika bei paros laikotarpių atmosfera ir deimantinis romantizmo epochos virtuoziškumas, sklandančios, lyriškos melodijos – du akcentai, du atspirties taškai ir motyvacijos, atsiskleisiančios birželio 22 d. Vilniaus festivalio koncerte, Ramintos Šerkšnytės ir Jacques‘o Offenbacho kompozicijose.
Toliau puoselėjant aktualią tradiciją, stambios formos ir daugiasluoksnės struktūros muzikinį veikalą Vilniaus festivalis šiemet užsakė Ramintai Šerkšnytei. Ji – viena produktyviausių ir uoliausių jaunosios kartos lietuvių kompozitorių, premijomis ir kitokiais nuopelnais lenkianti nemažai vyresnių lietuvių muzikos kūrėjų. Kompozitorės kūryboje savitai susipina neoromantinė muzikos kalba su avangardinės muzikos manieromis, rytietiškas kontempliatyvumas su formos dinamika ir ekspresyvia instrumentuote. Visa tai galima išgirsti premjerinėje jos kantatoje-oratorijoje „Saulėlydžio ir aušros giesmės“, pagal Rabindranato Tagorės tekstus.
„Saulėlydžio ir aušros giesmes“ atliks Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika“ ir solistai Irena Zelenkauskaitė (sopranas), Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas), Edgaras Montvilas (tenoras), Nerijus Masevičius (bosas-baritonas). Kantatą-oratoriją diriguos Robertas Šervenikas.
Antroje koncerto dalyje išgirsime kitą premjerą Lietuvoje – Jacques‘o Offenbacho koncertą violončelei ir orkestrui „Kariškas koncertas“. Nors kompozitorius labiausiai žinomas kaip operetės genijus, tačiau iki tol jis garsėjo kaip itin talentingas violončelės virtuozas, kuris dalijosi koncertinę platformą su tokiais grandais kaip F. Lisztas, F. Mendelssohnas-Bartholdy, N. Paganini ir A. Rubinšteinas. Paryžiaus salonų publika J. Offenbachą buvo praminusi „violončelės Listu“.
Šį įspūdingai virtuozišką J. Offenbacho kūrinį atliks prancūzų violončelininkas Jérôme’as Pernoo, garsėjantis atviru ir kūrybingu mąstymu bei eklektiška veikla. Jo rankose atsiduria tai moderni, tai barokinė violončelė, o jis pats dalyvauja tiek solidžiuose akademiniuose koncertuose, tiek netradiciniuose projektuose. J. Pernoo, po kelerių J. Offenbacho koncerto atlikimų pasaulyje, buvo puikiai ir entuziastingai įvertintas kritikų: „muzikinis bei techninis nepriekaištingumas“, „ekspresyvi interpretacija“, „nutrūktgalviškas virtuoziškumas“.