Pasak istoriko Egidijaus Aleksandravičiaus, skaitysiančio pranešimą „Liūtas Mockūnas ir Santaros-Šviesos tapatybė“, šių metų vasarį mirusį lietuvių išeivijos žurnalistą, literatūros tyrinėtoją, kultūrologą L. Mockūną jis prisimins kaip „Santaros-Šviesos“ istorinių maištininkų kartos atstovą.
„Jo vardas labai gerai apibūdino charakterį. Liūtas niekada savęs nesureikšmindavo, nors mokėdavo eiti prieš srovę. Jis nebijojo savo nuomonės, tačiau nebijodavo ir kitų nuomonės, mokėdavo ją priimti“, – lrt.lt teigė E. Aleksandravičius.
Šeštadienį bus pristatyta naujausia L. Mockūno knyga „Nelygiagretės paralelės“ – straipsnių ir esė rinkinys. Pasak istoriko, knygą išleidusios leidyklos „Versus aureus“ direktoriaus Artūro Mickevičiaus, knyga labai tiksliai atspindi intelektualo asmenybę.
„Šią rinktinę sudaro 1960–2007 m. rašyti L. Mockūno tekstai, kurie jau buvo publikuoti išeivijos periodikoje, mūsų spaudoje. Tai ir literatūros kritika, ir kelionių įspūdžiai, istorijos analizės.
Šeštadienį prisiminsime išskirtinę asmenybę – Liūtą, ironišką, autoironišką, tolerantišką Liūtą. Dalinsimės savo prisiminimais. Nemanau, kad pokalbis bus liūdnas. Pokalbis bus šviesus, juk kalbėsime apie Liūtą“, – pasakojo A. Mickevičius.
L. Mockūnas 1934-aisiais gimė Lietuvoje, 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vokietiją. Mokėsi Kempteno lietuvių gimnazijoje.
1949 m. persikėlė gyventi į JAV. 1959 m. baigė Drexelio technologijos universitetą Philadelphijoje, 1959–1986 Čikagoje dirbo inžinieriumi konsultantu (akmens anglių transporto specialistu) jėgainių projektavimo įmonėse.
Aktyviai dalyvavo lietuvių išeivių kultūrinėje, „Santaros-Šviesos“ veikloje. Bendradarbiavo periodinėje spaudoje („Margutyje“, „Metmenyse“, „Akiračiuose“).
L. Mockūnas sudarė ir suredagavo knygas: R. Šilbajorio „Žodžiai ir prasmė“ (1982 m.), A. Škėmos „Raštai“ (t. 3, 1985 m.), „Egzodo literatūros atšvaitai“ (1989 m., Vilniuje), V. Trumpos „Lietuva XIX amžiuje“ (1989 m.), „Pokalbių akiračiai“ (1991 m.), parašė knygą apie lietuvių rezistenciją ir išeivijos vaidmenį joje „Pavargęs herojus“ (1997 m.).
Liūto ir Pranutės Mockūnų namuose Čikagoje nuolat šurmuliuodavo būrys žmonių, jų namai buvo atviri atvykstantiems iš Lietuvos. Čia viešėjusieji surasdavo ne tik nakvynę, globą, bet ir ypatingą intelektualinę aplinką.
Grįžęs gyventi į tėvynę, L. Mockūnas aktyviai įsijungė į kultūrinę veiklą, daug padėjo perkeliant „Akiračių“ leidybą į Lietuvą.
Su entuziazmu dalyvavo įvairiuose Lietuvoje vykstančiuose renginiuose, rašė istorijos, kultūros, literatūros klausimais, visada spontaniškai reaguodavo į svarbiausius įvykius Lietuvoje ir išeivijoje.
L. Mockūnas žavėjo ir stebino savo universalumu, neišsenkančia energija, tolerancija, bet ir aštria plunksna, nuolat inspiruodavo naujus projektus, į juos įtraukdamas ne tik bendraminčius, bet ir būrį jaunimo.