Penktadienį Vilniaus Konstantino Sirvydo skveras prakvips žolynais -
čia vėl šurmuliuos senasis žolynų turgus. Turguje apsilankiusieji galės
įsigyti įvairiausių žolelių nuo visų ligų iš geriausių Lietuvos žolininkų
rankų, nusipirkti arba nusipinti Joninių vainiką. Išalkusieji galės
paskanauti natūralių Lietuvos kulinarinio paveldo valgių ir gėrimų, pranešė
Vilniaus etninės kultūros centras.
Šventės organizatoriai žada ne ne tik gausybę pirkinių, bet ir
įvairiausių pramogų. Susirinkusiesiems koncertuos Vilniaus miesto folkloro
grupės „Sedula“, „Jorė“ bei „Kulgrinda“, kūną ir sielą atgaivinti kvies
teatralizuota pirtis.
Senieji papročiai bus prisimenami ir Verkių regioniniame parke.
Penktadienio šventės dalyviai kupoliaus, pins vainikus ir vaistažolių
tvoreles. Vėliau vyks ugnies apeigos prie Lizdeikos aukuro, saulės palydos.
Sutemus, suliepsnos šventinis laužas, bus šokama, dainuojama, vaišinamasi.
Artėjant vidurnakčiui, prasidės eitynės su fakelais prie Neries ir vainikų
plukdymas. Paskui šventės dalyviai ieškos paparčio žiedo, lankys javų
laukus, braidžios ryto rasoje ir pasitiks patekančią saulę.
Susirinkusiuosius linksmins folkloro ansambliai, vertingų patarimų
negailės žolininkės, vaistažolių žinovės, būrėjos.
Klaipėdiečiai sekmadienį rinksis ant Jono kalno. Vaikų folkloro
kolektyvai ir tikros pynėjos kiekvienam nupins po žolynų vainiką, o
varduvininkus vainikuos ąžuolo lapų vainikais. Iš surinktų žolių kupolės
būrėjos kiekvienam norinčiam nuspės metų ateitį. Tradiciškai bus uždegti
Joninių laužai, „raganos“, kad jų ugnies šviesa apsaugotų visus dalyvius ir
Klaipėdą nuo piktų jėgų poveikio, upe bus plukdomi vainikėliai su
degančiomis žvakėmis.
Jonavoje per Jonines bus surengta misterija „Esame baltai“, kuri
žiūrovus nustebins dalyvių gausa, įspūdinga režisūra, lazerių ir ugnies šou
elementais.
Misterijos metu bus kalbamos maldos dievams - Gabijai, Žemynai,
Perkūnui. Maldų metu bus atliekamos aukojimo apeigos, deginami šiuos dievus
simbolizuojantys ornamentiniai simboliai, šokami apeiginiai rateliai,
dainuojamos dainos ir giedamos giesmės.
Visi į Jonavą atvykę Jonai, Ivanai, Džonai, Janiai, Janinos bus
kviečiami registruotis ir tapti Jonų respublikos piliečiais.
Tradicinė ir šiuolaikinė liaudie muzika skambės ir Nidoje - čia tęsis
tarptautinis folkloro festivalis „Tek saulužė ant maračių“.
Vasaros saulėgrįžą pajūrio miestelyje pasitiks keli šimtai muzikantų,
dainininkų ir šokėjų. Festivalyje dalyvaus 18 folkloro ansamblių ir
liaudiškų kapelijų iš Lietuvos ir užsienio šalių. Sekmadienio vakarą visi
festivalio dalyviai surengs bendrą koncertą, kurį vainikuos fejerverkas
„Ugnies ratai“.
Kaip ir kiekvienais metais, vyks tautodailės gaminių mugė, kurioje
savo dirbinius siūlys apie 60 amatininkų. Savaitgalį Nidoje iškilsiančioje
šokių jurtoje bus galima išmokti rusų, lenkų, meksikiečių, Rumunijos čigonų
ir lietuvių tautinių šokių.
Joninių laužai švenčių dienomis suliepsnos ir kituose Lietuvos
miestuose bei miesteliuose.
Birželio 21-ąją, kuomet saulė įrieda į Vėžio žvaigždyno ženklą,
švenčiama vasaros saulėgrįža, astronominė vasaros pradžia. Praėjus porai
dienų tradiciškai švenčiamos Joninės, senovėje vadintos Kupolėmis arba Rasos
švente. Saulėgrįžos šventės metu atlikinėtos apeigos su žolynais, vandeniu
ir ugnimi, įprasminančios ir sutvirtinančios žmogaus saitus su gamta. Ypač
šventė buvo sureikšminta šiauresniuose kraštuose, Baltijos baseino šalyse,
kur sezoniniai gamtos reiškiniai labai ryškūs.
Rasos šventė turi senas tradicijas, susijusias su žemdirbyste. Jos
metu vykdytais ritualais siekta apsaugoti būsimą derlių nuo gamtos negandų,
pagal rytais iškritusią rasą spręsta apie būsimą derlių, tikėta, jog rasa
turi gydomųjų galių.
Švenčių išvakarėse taip pat einama rinkti žolynų - kupoliauti. Iš
žolynų pinami vainikai, jais puošiami namai, o naktį vainikai su uždegtomis
žvakėmis leidžiami į vandenį, spėjama ateitis, ieškoma vieninteliai
akimirkai vidurnaktį pražystančio paparčio žiedo. Radęs jį tampa visažiniu.
Įsitvirtinus Lietuvoje krikščionybei, Rasas arba Kupolines pradėta
tapatinti su švento Jono Krikštytojo švente.
Per Jonines šiemet Lietuvos gyventojai turės tris poilsio dienas - nuo
šeštadienio iki pirmadienio. Sekmadienis, birželio 24-oji, yra valstybinė
šventė ir laisvadienis. Pagal 2005-ųjų pabaigoje Seimo priimtą Darbo kodekso
pataisą, kuria numatyta su poilsio dienomis sutampančias švenčių dienas
kompensuoti jas perkeliant į artimiausią darbo dieną, papildomas
laisvadienis bus birželio 25-oji, pirmadienis, taip „kompensuojant“ šventinį
sekmadienį.