Kaip pažymi festivalio rengėjai, šiuo renginiu norėta suteikti platformą diskusijoms apie Europos visuomenės virsmą iš pramoninės į žinių – vienas šio virsmo elementų ir yra meno, kūrybiškų idėjų, inovacijų sklaida per naujai veiklai atgyjančius pramoninius pastatus. „Festarch“ pranešime žiniasklaidai sakoma, kad pramoninio paveldo transformacijos ir išsaugojimo procesas, apėmęs visą Europą nuo Helsinkio iki Barselonos, per Marselį, Berlyną ir Vilnių, galiausiai pasiekė ir Kaljarį, kur buvusiame tabako fabrike turėtų įsikurti Kūrybiškumo fabrikas.
Konferencijos metu buvo pristatyti 5 poindustrinėse erdvėse įsikūrę kultūros centrai iš Suomijos, Vokietijos, Italijos ir Lietuvos. Didžiausias jų – nuo 1989-ųjų veikiantis Helsinkio buvusioje „Nokia“ kabelių gamykloje įsikūręs kultūros centras, užimantis net 50 000m2), mažiausias – Italijos šiuolaikinės kultūros centras „Zo“, okupavęs buvusio sieros fabriko erdves (1100m2).
Lietuvai atstovavusi Menų spaustuvė į Italiją buvo pakviesta kaip viena originaliausių, ryškiausių Rytų Europoje sename ir gilias tradicijas turinčiame gamybiniame pastate besisteigiančių kūrybinių industrijų infrastruktūrų. Italai ir svečiai iš užsienio domėjosi Menų spaustuvės atsiradimo aplinkybėmis, smalsavo, kaip Lietuvoje bei visame regione veikia panašūs centrai, ar palankios tokiai veiklai sąlygos, kaip juos remia savivalda bei nacionalinė valdžia.
Konferencija apie kultūros fabrikus oficialiai atidarė tarptautinį architektūros festivalį „Festarch“. Jame tris paras virė diskusijos, apvalūs stalai, seminarai, parodos įvairiomis su architektūra susijusiomis temomis, kurias moderavo ar jose dalyvavo žymiausi intelektualai, rašytojai, menininkai iš įvairių šalių. Festivalio garbės svečiai – Pritzkerio prizu apdovanoti Rem Koolhas, Paulo Mendes da Rocha, Zaha Hadid bei Jacques Herzog, savo paskaitą skaitė ir lietuviškos kilmės turintis pasaulinio garso italų architektas Massimiliano Fuksas. Iš viso į festivalį atvyko apie 150 dalyvių, jį aplankė apie 25000 žiūrovų bei klausytojų.