„Šiais metais ji vyksta jau 5 kartą. Naujais paveikslais buvo papildytas Mažosios Lietuvos paveikslų sodas–galerija slėnyje šalia M.Jankaus muziejaus. Paveikslai ant didelių medinių skydų buvo nutapyti savaitę iki renginio dailininkų plenere“, - džiūgauja Pagėgių savivaldybės viešųjų ryšių specialistė Aira Brunevičiūtė.
M.Jankaus atminimas pagerbtas prie jo kapo Bitėnų kapinaitėse. Čia visiems susirinkusiems muziejaus direktorė istorikė Silva Pocytė pasidžiaugė, kad Mažosios Lietuvos patriarcho kapas yra prižiūrimas, nuolat tvarkomas, priešingai nei daugelio kitų garsių Lietuvos žmonių. Labai daug prie Bitėnų kapinaičių aplinkos tvarkymo ir puošimo prisideda jau 15 metų kasmet rugpjūčio mėnesį Bitėnuose viešintys vydūniečių draugijos nariai ir jų vadovas Vaclovas Bagdonavičius. Šiais metais ši grupelė žmonių pabaigė atnaujinti kapinių tvorą bei suremontavo nediduką lieptelį per Bitės upelį.
Pagerbę M.Jankų, visi susirinko paveikslų po atviru dangumi sode į naujų kūrinių pristatymo ceremoniją. Šiais metais plenere dalyvavę 5 dailininkai – Sigutė Ach, Kazys Kęstutis Šiaulytis, Gintaras Kraujelis, Algimantas Vorevičius bei Audronė Vorevičienė tapė tema “Meilės Prūsijai laiškai”. Kiekvienas autorius pristatė savo paveikslą, pasidalijo įspūdžiais. Meno kritikas K.K.Šiaulytis simboliniu gestu nuo savo rankos nurišo spalvotą raištelį ir jį atidavė renginio vedėjai, Pagėgių savivaldybės kultūros centro direktorei Svetlanai Jašinskienei - kaip laišką Mažajai Lietuvai ir perdavė muziejaus globai.
Sigutė Ach savo paveikslą pavadino “Malda už Mažąją Lietuvą”. Ji sakė, kad šis pleneras tikrai pakylėtas, kad visi čia “nustojo būti normaliais žmonėmis ir tapo grynais dailininkais”. Anot Sigutės Ach, daug kalbėti apie darbus neverta, nes jie kalba patys už save.
Audronė Vorevičienė savo kūrinį pavadino “Atvirukas karalienei Luizei”. Autorė renginio organizatoriams padėkojo už galimybę pažinti šį kraštą ir paaiškino, kad toks jos kūrinys gimė iš gražių istorikės Silvos Pocytės pasakojimų apie karalienę Luizę. Anot K.K.Šiaulyčio, Klaipėdos kraštą iš visos Lietuvos išskiria gausi spauda – knygos, laikraščiai, atvirukai... Todėl A.Vorevičienės sumanymas tapyti būtent atviruką yra labai įdomus. Klaipėdos krašto gyvavimo laikais buvo įprasta norimą tekstą rašyti gerojoje atviruko pusėje greta paveikslėlio, o antroje pusėje – tik adresą. Toks A.Vorevičienės paveikslų sode paliktas atvirukas ir yra.
Algimanto Vorevičiaus paveikslui “Septynios našlaitės karalienei Luizei” idėją taip pat pasufleravo istorikės pasakojimas apie karalienės Luizės rašytą laišką namiškiams, kuriame ji skundėsi, kad šiame krašte labai šalta ir apgailestavo, kad nėra našlaičių. Tad autorius nutarė padovanoti sodui našlaičių, kurios žydėtų ir vasarą, ir žiemą.
Kritikas K.Šiaulytis šį paveikslą pavadino vienu iš konceptualiausių, turinčių faktūrą, išieškotą klasiką. Jis prognozuoja, kad būtent šis paveikslas pritrauks daug jaunavedžių, norinčių gražią jungtuvių dieną jo fone įsiamžinti. Paveikslą K.Šiaulytis pavadino būsimu piršliu.
Gintaro Kraujelio paveikslą “Karalienės Luizės tiltas” pagimdė pačios pirmos dienos Pagėgių krašte įspūdžiai. Jame pavaizduotas tiltas į Tilžę, kuris simbolizuoja ne tik kelionę anapus Nemuno, bet ir vartus Dievo link, vartus į anapus. Paveikslo tiltas turi ir jau neišlikusių konstrukcijų – skliautus, kurie papuošti vitražais. Jie – tarsi autoriaus vitražisto vizitinė kortelė.
K. Šiaulytis komentavo: “Autoriui pavyko pabėgti nuo kasdienybės. Šis darbas grynai siurrealistinis ir labai įspūdingas. Atrodo vaizduojamas konkretus daiktas, tačiau sužaistos spalvos, ypač ryški žalia siurrealistiškai įtraukia į meno pasaulį. Ši žalia yra kupina jėgos, netikėto spindėjimo...”.
Renginio vedėjos pavadintas gaujos vadu K. Šiaulytis, kaip priklauso vadui, apie savo darbą “Iš kelionės albumo” kalbėjo ilgiausiai. Tačiau ir šio autoriaus kūrinys didžiausias, nutapytas net ant dviejų skydų. Anot dailininko, jame pavaizduoti visi žymiausi Pagėgių savivaldybės objektai – pagrindiniai miesteliai, upės, upeliai, gandrai, muziejus, netgi pakelės medžių alėja, kurios nerasi niekur kitur Lietuvoje. Paveikslas nėra konkreti kompozicija, o įspūdžių, patirtų plenero metu, kratinys. Tokią idėja autorius sakosi pasisėmęs iš netoliese muziejaus tekančio Bitės upelio.