Viskas pasaulyje pastoviai kinta, viskas pasaulyje laikina, tik vieniems dalykams reikia mažiau, o kitiems daugiau laiko imti ir išnykti. Dažnai net nepastebime, kaip prabėga akimirkos, kaip pasikečia žmonės ir aplinka, kol kas nors nešūkteli - sustok akimirka žavinga!Keturi jauni menininkai - Viktoras Dailidėnas, Laura Dailidėnienė, Mindaugas Tendziagolskis ir PB8 - savo projektu "Pėdsakai lede 3" bando atkreipti žiūrovų dėmesį į prabėgantį laiką.
Įvairiomis medijomis reflektuodami garso, formos pokytį jie siekia sulėtinti laiko tėkmę užšaldydami jį lede.„Pėdsakai lede 3" - tai unikali kintanti instaliacija, apjungianti ledą, stiklą, fotografiją, dizainą bei garsą. Be abejo, instaliacijoje dominuoja ledas. Iš jo sukurtos skulptūros yra metafora primenanti laiko ir aplinkos santykio nepastovumą, o taip pat ir mūsų egzistencijos trumpumą. Ši medžiaga taikliai pasirinkta dėl savo savybių transformuotis, kristalizuotis ir abstrahuotis. Anot menininkų, jis įkūnija amžiną, bet kartu ir momentinį būvį.
Vieną minutę ledas atrodo tvirtas ir neskaidrus, o po akimirkos - trapus ir permatomas. Žmonės eidami pro šalį jame palieka savo pėdsakus - atspindžius.Bėgant laikui ir mažėjant ledui išryškėja jame įšaldyti stiklo objektai - stiklo figūros tampa nauja vizualine dominante. Tačiau netrukus efemeriškas pagrindas išnyksta ir stiklo objektai sudūžta į šipulius.Instaliacijos erdvių architektūrai pratęsti galerijos salės užpildomos eižėjančio ledo, lašų bei tekančio vandens garsų fragmentais paremtu garso takeliu.
Šalia viso to, per fotografinius vaizdus žiūrovas supažindinamas su specialiai šia tema sukurta rūbų ir aksesuarų kolekcija. Nuotraukomis papildomos žiūrovų akyse besilydančios šios kolekcijos detalės. Itin svarbus tampa fotografijos vaidmuo projekte. Ji yra vienintelė medija fiksuojanti laikino kūrinio egzistavimą. Menininkai pasirenka būti savo kūrinio nykimo liudininkais. Jie kartu su žiūrovu stebi kintančias formas, jas fiksuoja kameros pagalba ir eksponuoja nuotraukas šalia dingstančių objektų.
Naujai atėjęs stebėtojas ne tik prieš save mato realiuoju laiku vykstančio proceso rezultatus, bet ir gali juos palyginti su pradine instaliacija.Lietuvos meno sceną atidžiai sekantiems žiūrovams šis projektas bus įdomus galimybe pamatyti vieną iš nedaugelio efemerinio meno pavyzdžių, sukurtų lietuvių menininkų. O paprastam meno mėgėjui nebus nuobodu net ir kas dieną apsilankyti galerijoje ir stebėti pakitusį rezultatą, sukurtą įvairių meninių medijų sintezės pagalba.
Antradienį - G.Gervickaites tapybos ir piešinių parodos „GABĖ07" atidarymas
Tik 2007 metų pavasarį baigusi bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijoje tapytoja Gabrielė Gervickaitė jau debiutuoja surengdama savo pirmą autorinę parodą. Kaip teigia pati autorė, ji nori trumpai ir neagresyviai prisistatyti žiūrovui, todėl ir parodos pavadinimas paprastas – „GABĖ07“. Menininkei yra svarbu, jog jos darbų atėjęs apžiūrėti lankytojas pabandytų į pasaulį pažiūrėti iš jos požiūrio kampo.
G.Gervickaitės dėmesio centre atsiduria atsitiktinai rasti ar aplinkoje pastebėti nereikšmingi, nenaudojami, išmesti daiktai. Anot menininkės, į šiuos nereikalingus daiktus ji žiūri ne kaip vartotoja, o kaip stebėtoja. Sukoncentruodama visą dėmesį į tokius objektus, ji juos paverčia išskirtiniais aplinkos kontekste, o kartu įprasmina kitokį požiūrį į kasdieninio gyvenimo erdvę.
Menininkės pasaulėžiūrą puikiai atspindi jos tapybos darbai, paperkantys paprastumu, tačiau kartu paveikūs emociškai. Pirmame plane, be abejo, atsiduria keliais ekspresyviais potėpiais sukonstruoti objektai. Vaizdas formuojamas taip, lyg žvilgsnis būtų praslydęs pro vaizduojamus daiktus, o atmintyje liko užsifiksavę tik bendri jų kontūrai.
Daiktų išorė abstrahuojama, nesileidžiama į smulkių detalių atkartojimą, tačiau forma lieka lengvai atpažįstama stebėtojui. Minimalus dėmesys skiriamas fonui. Dominuoja didelių plotų spalvinės dėmės, šiltų–šaltų spalvų kontrastai. Toks pats principas taikomas ir autorės piešiniuose. Atlikimo technika, šiuo atveju, sąlygoja šiek tiek sausesnį, griežtesnį vaizdavimą.
Nors meninėmis priemonėmis susitelkiama ties objektais, neapleidžia jausmas, jog kažkur netoli už kadro stovi ir pats subjektas. Žiūrovas yra emociškai įtraukiamas ir jis paklūsta autorės žaidimo taisyklėms – suasmenintos refleksijos priverčia į kasdieninio gyvenimo detales pažiūrėti atidžiau.
Paroda veiks nuo rugpjūčio 28 dienos iki rugsėjo 8 dienos.